Labas rytas!
Vakar Ugnė iš Geri Blogai mane pakvietė į blogerių susitikimą. Tai šiandien ryte jaučiu pareigą pablogint.. kad bent galėčiau sakyt, va, parašiau blogą :) Užvakar... xixi
Vis bandau surūšiuoti kriterijus, kas padaro kai kurias vietas pačiom mėgstamiausiom, o į kitas nesinori grįžti... Būtų buvę idealu, jei būčiau galėjus ką nors papasakot, kai sėdėjau šitoj skanioj kavinėj ir gavau, turbūt, alkaniausio apžoros pusrytį.
Turiu pasakyt, kad nebūti apžora kai keliauju, man sekasi prasčiau, negu šiaip paprastą dieną. Būdama namuose beveik niekada nesilankau kavinėse (ne dėl to, kad Kaune nėra kur nueiti. Nors būten todėl, kai turiu svečių, labai kankinuosi ir nežinau kur juos nuvesti...) O todėl, kad turiu procedūrą! Kiekvieną rytą gaminu porcijas visai dienai, o gal net kelioms į priekį. Keliauju į darbą su savo tarbutėm ir pietų indeliais, valgau ten kur dirbu, žiūrėdama kokį nors juokelį internete. Žinau, įpročiai ne patys elegantiškiausi, bet kažkodėl džiaugiuosi savo rutinom, kurios man labai patogios ir artimos.
Va, kai tik kur nors išvažiuoju - prasideda dvi anomalijos! Ištisai miegu, ir valgau viską, kur tik gerai atrodo. Jokių tarbučių, jokių indelių. Galėčiau eiti iš vienos kavinės į kitą ir viską degustuot. Vienoj užkandis, kitoj pietūs, trečioj desertas, ketvirtoj atsigert.
Ir paskui, žinoma, pasnausti.
