mįslės

Šiandien pagalvojau, kad visai gera būtų turėti darbą, išeiti iš namų su konkrečiu tikslu (ne kaip dabar, be tikslo, o šiaip sau :) Eiti, kur eina kiti bendradarbiai... Bet paskui vaikščiojau su Binu po miškelį, skyniau šitas nepažįstamas gėlytes ir sakiau sau aij, nenusikalbėk! Garantuotai po dviejų dienų pasigailėčiau tokio noro.
Grįžtu ir skaitau Ryčio interviu, kuris kaip koks skalbinių minkštiklis mane visą supūreno ir nuramino likusiam vakarui. Nesuvokiamas paradoksas, kad tokie nuoširdūs, pozityvūs ir turiningi žmonės visada lieka arba užkulisiuose, arba pritraukia minimalias auditorijas. Tuo tarpu tokie kaip Pirštais Nerodysim Kas, atvažiuoja į Lietuvą ir galvoja, kad labiausiai mums trūksta ironizuotos kritikos smūgių, kai ir taip jau gulim ant žemės iš visų pusių apspardyti.
Viskas išpuola netyčiukais: rytoj tarptautinė darbo diena. Niekada nesidžiaugiu, kai kitam būna taip pat sunku kaip ir man, bet jeigu jau taip atsitinka, džiaugiuosi, kad turiu su kuo tą sunkumą likviduoti. Čia kaip plaukime, arba bėgime: dviese kentėti daug lengviau. O kai randu tokių, su kuriais galiu sutikti maloniom temom - tai tas jausmas pasidaugina iš begalybės.
Aš apsirūkius pavasariu. Never mind me :)

P.S. Taigi, kas žino kaip vadinasi šitos piktžolės?

Kaune

Pakelkit rankas, kas negalit atsikvaitaliot nuo praėjusio savaitgalio :)
Truputį per daug skanių naktipiečių, gerokai negana gyvos muzikos, kaip tik pakankamai saulės dienom ir šilumos naktim.
Viskas, ko laukiau nuo praėjusio rugsėjo vėl sugrįžo.
Kaunas buvo nuostabus ♥

Pabandom

Jau seniai svajojau apie medžiagines etiketes, bet arba trūko kantrybės ieškoti, arba trūko pinigų, arba trūko pasiūlos, kur ir kaip jas pasigaminti.
Taigi, vieną dieną, TAS balsas vėl prabilo. Sako, žiek, mėtosi va ta juostelė, va tas štampukas ir va tie dažai...
Pabandom.
Pirmas kartas buvo terliotas, nes nepalaukiau, kol išdžius. Antras bandymas pasigaminti dažą iš audiniams skirtų dažyti miltelių irgi buvo atmestas, nes susilieja ant medžiagos. Tada, labai violetiniais pirštais tvarkiau stala ir norėjau išmesti tą pirmą kartą, kai pagriebus pamačiau, kad antspaudas puikiai laikosi! Taigi pirmas kartas nemelavo - geliniai dažai šitam reikalui puikiai tinka. Gal kas žinot kitų patikimų būdų?   

1/2

Ieškau, gal galvoj kur guli vienas solidus sakinys, kaip apibūdinti praėjusį savaitgalį, bet nerandu... Jeigu vienas žodis, tai būtų sportiškas. Sudalyvavau I-me Vilniaus pusmaratone, bet tik kaip krepšių ir drabužių kabykla, fotografė ir sirgalė. Ir pavydėjau visiems skubantiems, bėgantiems, prakaituojantiems, puškuojantiems, vargstantiems ir labai patenkintiems... (nu nes nežinau, ar buvo ten tokių, kurie bėgo per prievartą ir turėjo nusiskundimų...) Bet bus dar tų bėgimų...
Pagaliau sutikau maratonų herojų - jeeeee! Buvo labai malonu! :)
Sekmadienio rytą, lietus_ne_lietus vyko Nike Aš Bėgu antroji treniruotė ir šitos jau negalėjau praleisti - apsipatenkinau. Buvo net galima išbandyti naujus nike bėgimo batus! Kas dar nespėjo nei vienoj sudalyvaut, labai rekomenduoju (kitą sekmadienį 11:00 Vingio parke prie estrados)!
O toliau jau varniukų alus, daug skanaus pietų miego, visokių įdomių valgių, krizenimų, padūsavimų ir gero oro... Ateinantį atostoginį savaitgalį keliamės į Kauną.

Tas, kuris nieko nenori, turi viską. - I.Njevo

Ką jums šiandien papasakot? Ogi praeitą savaitę atidarėm sodo sezoną. Kaip vijurkai susitvarkėm trobą per vieną dieną: visus lauko dalykus - lauk, visus vidaus dalykus į vietas, pečius šildo, kotletai iškepti, Binas su pirma erke, bet patenkintas - liežuvis iki kelių, visi pakrūmiai pažymėti, aš smigau pusę 8. Viskas puiku!
Vakar klausinėjau mamos, kokius žargonus jų laikų jaunimas vartodavo? Nesakydavo juk kaip fainai! kai kietai! arba jėga! Jau net mano laikų jaunimas taip nebekalba... Iš mamos jokios naudos, bet daleiskim, aš įsivaizduosiu, kad tada jie sakydavo kaip puiku! :)
Ir tikrai puiku. Man labai patinka šitas dėdė ir ypač už tą pastraipą apie gyvenimą Lietuvoj. Ačiū jam, kad garsiai pasakė, ką aš tik abstrakčiai sugalvot sugebėjau. O dar... kur debesis kitokių pvz.. Čia jau kiekvienam savo, žinoma. Mano atveju, nežinau kokiam svieto gale dar būtų galima gyventi priemiesty (aka šilainiuose), nuo kurio 30min kelio dviračiu iki centro, 1val kelio iki sostinės, 15min kelio iki vos ne kaimo... 2,5val kelio iki kopų... giminės, draugai ir pažįstami - ranka pasiekiami, mes turim šaltienos ir kefyro, gražius, to net nesuvokiančius žmones! Tai žinoma skonio reikalas, dėl kurio, visi žinom, ginčytis neapsimoka, bet tikrai turiu su kuo palyginti ir man iki pilnos laimės - tai daugiau nei pakanka.
Imam šitą gražų trečiadienį!

Nejaugi

Kas galėjo pagalvoti, kad dvi dienos po žiemos, dar sniegui nespėjus ištirpti, bus galima rasti tiek aksesuarų kiaušinių dažymui?
 

plast plast

Dar kelios tokios saulėtos dienos ir man prasikals sparnai. Jaučiu.
Man liepia pasninkauti ir dar nori nuvaryti į bažnyčią sekmadienį. Po paskutinio bažnyčioj girdėto pamokslo apie "gėjus - niekadėjus," sakiau, daugiau ten kojos nekelsiu. Be to, kai atsiras žmogus, kuris bus išklausęs daugiau šv. mišių už mane, tada aš žemai nusilenksiu ir gal sugrįšiu kokį kartą... Gal. Toks lažybinis elementas.
Va ko laukiu šį savaitgalį, tai sočių šeimyniškų pusryčių ir gero visuotinio susirinkimo sekmadienį vakare. Tikiuosi simuliantų neatsiras, nes aš jau negaliu ant užpakalio nusėdėt.
Šiandien puiki diena valyti langus!
Oro temperatūra jau leidžia gadinti polaroid'us.
Ryte radom moters vairuotojo pažymėjimą. Ji turi išsilaikiusi visas įmanomas kategorijas! You go girl! FB pagalba viliuosi surasti tą super vairuotoją.
Gražaus šventinio savaitgalio!