• about me
  • menu
  • categories
  • 35830015 35830014 3583001235830011 35830010 35830009 35830008 35830007 35830005 35830006 35830004 35830003
    Paskutinį kartą Vilniuje buvau turistė. Šiandien jau šalna, o atrodo kaip vakar lakstėm trumpa_rankoviai...
    Enyvaij.
    Dar lyg ir užvakar miškely mačiau kelias sraiges. Šiandien, po šalnų jos jau, aišku, sulindo kažkur, kur visi gyvi sulenda, kai ateina laikas. Tiksliau jie visi sulenda prieš tai, kai ateina laikas, kad paksui nebūtų per vėlu. Ir labai gerai žino, ar jaučia, kada ateina laikas, kad pvz sraigė, savo apsukom, spėtų pasislėpt. 
     O va mes, visai nepasiruošę prišokam 5:50val. prie mašinos, langai apšerkšniję, jokio įrankio neturim, stovim, rankom skėsčiojam. Esu visiškai praradus bet kokį ryšį su gamta. Paskutinis ryšys buvo orų prognozės, kurias, net jei ir būčiau paklausius, garantuotai vistiek pamirščiau pasiruošti langų gramdiklį kitą rytą. Ir kam žmogui tas ryšys su gamta, ar pokyčius prognozuojanti nuojauta, jei beveik viskam yra mygtukas. Mums, kaip sraigėms, nereikia lįsti po lapais ar paskui kurmius giliai giliai, nes mes paspaudžiam mygtuką ir pašildom radijatorius. Nori valgyt, atsiverti meniu. Reikia vandens, atsisuki kraną. Šiandien po rytinės treniruotės dušo kraną atsisuko vieno vaiko mama, atėjusi paplaukioti. Atsisuko ir išėjo pažiūrėti, kaip nuo 3 m. tramplino susikibę šokinėja kariuomenės savanoriai. Kol ji žiopsojo į tuos kareivukus, apie 10min. vanduo pilna srove bėgo duše… Užsukau. Tada ponia grįžo, vėl palindo po dušu ir tuoj pat nuėjo į tuoletą. VANDUO TOLIAU BĖGA… Kai užsukau antrą kartą, ji manęs klausia "ar reikia taupyti vandenį?"
    Mano draugai man prikaišioja, kad aš visada įrodinėju savo teisybę ir kitos teisybės man nėra. Tai yra atvejis, kai esu taip įsitikinus savo teisumu, kad jei aš klystu, leidžiu nuskusti man galvą plikai. Ar kas nors iš mūsų namie atsisuka vandenį ir eina pažiūrėti televizorių, palikęs jį bėgti tiesiai į kanalizaciją? Net jei ir turi milijoną pinigų ir tau nesvarbu kiek kainuoja komunaliniai dalykai… ar tai vip'inis pasiteisinimas švaistyti vieną brangiausių žemės resursų? 
     Tiesa, mygtukas skirtas tik įjungimui. Išjungti negalim, nes niekada negana, nesvarbu, arba jis neveikia. Kaip aš, pvz dabar, negaliu išjungti šito susierzinomo žmonių abejingumu.


    Pusryčiams:
    . Thursday, September 26, 2013 .

    brrrrrr....

    . Thursday, September 26, 2013 .

    35830015 35830014 3583001235830011 35830010 35830009 35830008 35830007 35830005 35830006 35830004 35830003
    Paskutinį kartą Vilniuje buvau turistė. Šiandien jau šalna, o atrodo kaip vakar lakstėm trumpa_rankoviai...
    Enyvaij.
    Dar lyg ir užvakar miškely mačiau kelias sraiges. Šiandien, po šalnų jos jau, aišku, sulindo kažkur, kur visi gyvi sulenda, kai ateina laikas. Tiksliau jie visi sulenda prieš tai, kai ateina laikas, kad paksui nebūtų per vėlu. Ir labai gerai žino, ar jaučia, kada ateina laikas, kad pvz sraigė, savo apsukom, spėtų pasislėpt. 
     O va mes, visai nepasiruošę prišokam 5:50val. prie mašinos, langai apšerkšniję, jokio įrankio neturim, stovim, rankom skėsčiojam. Esu visiškai praradus bet kokį ryšį su gamta. Paskutinis ryšys buvo orų prognozės, kurias, net jei ir būčiau paklausius, garantuotai vistiek pamirščiau pasiruošti langų gramdiklį kitą rytą. Ir kam žmogui tas ryšys su gamta, ar pokyčius prognozuojanti nuojauta, jei beveik viskam yra mygtukas. Mums, kaip sraigėms, nereikia lįsti po lapais ar paskui kurmius giliai giliai, nes mes paspaudžiam mygtuką ir pašildom radijatorius. Nori valgyt, atsiverti meniu. Reikia vandens, atsisuki kraną. Šiandien po rytinės treniruotės dušo kraną atsisuko vieno vaiko mama, atėjusi paplaukioti. Atsisuko ir išėjo pažiūrėti, kaip nuo 3 m. tramplino susikibę šokinėja kariuomenės savanoriai. Kol ji žiopsojo į tuos kareivukus, apie 10min. vanduo pilna srove bėgo duše… Užsukau. Tada ponia grįžo, vėl palindo po dušu ir tuoj pat nuėjo į tuoletą. VANDUO TOLIAU BĖGA… Kai užsukau antrą kartą, ji manęs klausia "ar reikia taupyti vandenį?"
    Mano draugai man prikaišioja, kad aš visada įrodinėju savo teisybę ir kitos teisybės man nėra. Tai yra atvejis, kai esu taip įsitikinus savo teisumu, kad jei aš klystu, leidžiu nuskusti man galvą plikai. Ar kas nors iš mūsų namie atsisuka vandenį ir eina pažiūrėti televizorių, palikęs jį bėgti tiesiai į kanalizaciją? Net jei ir turi milijoną pinigų ir tau nesvarbu kiek kainuoja komunaliniai dalykai… ar tai vip'inis pasiteisinimas švaistyti vieną brangiausių žemės resursų? 
     Tiesa, mygtukas skirtas tik įjungimui. Išjungti negalim, nes niekada negana, nesvarbu, arba jis neveikia. Kaip aš, pvz dabar, negaliu išjungti šito susierzinomo žmonių abejingumu.


    Pusryčiams:
    . Thursday, September 12, 2013 .

    35090039 copy 35090037 35090032 35090036 35090031 35090030 35090027 35090026 35090025 35090020 35090017 35090016 35090015 35090014 35090013 35090007 35090006 35090004 35090003 35090002 35090034

    Prahoj sutikom tokius labai gražiai atrodančius vyriškus turistus. Gavau pakalbėt angliškai, ko jau nedariau šimtą laiko... Man atrodo, su kalbom visai negalioja ta dviračio taisyklė... Nes vieną kartą išmokus ir ilgai nepavartojus, šita dovana labai aprūdija. Tada b-e-e, m-e-e ir nieko pasakyt negali. O su gražiais vyriškais turistais silpnų vietų negali būti...
    Praha nuostabi! Gyvenom pas puikius žmones, ėjom į svečius pas irgi puikius žmones, valgem labai skaniai: ir tradiciškai ir alternatyviai, ir viską labai pigiai. Tai, turbūt buvo vienas iš tų daukartinių negaliu patikėt, kaip čia pigu komentarų. Labai fotogeniškas miestas (nuotraukų dar yra ir antrai, trečiai, ketvirtai ir gal net penktai serijai). Labai fotogeniška mano kompanija. Kokia harmonija, kai užsieny gyvenantys laukia svečių, o tau kaip tik reikia pakeliaut. Pats patogiausias, streess-free turistavimas. Nereikėjo nei į žemėlapį žiūrėt, nei tramvajų supainiot, nei pasiklyst... Eina garbanotas strakalas, už rankos visur veda ir dar pats linksminasi. Ačiū Vaivai!
    Taigi, daug poilsio ir įkvėpimo. Ilgas atsikvošėjimas po visko. Viskas savo laiku ir savo vietoj.
    . Wednesday, September 04, 2013 .

    IMG_4628.JPG_effected IMG_4638.JPG_effected IMG_4657.JPG_effected IMG_4664.JPG_effected IMG_4666.JPG_effected IMG_4669.JPG_effected IMG_4678.JPG_effected linos gimce

    Tai, kas iki šiol atrodė operatyvu ir efektinga, pasirodo yra netgi labai žalinga. Visą savaitgalį multitaskinau, o vienas iš užsiėmimų buvo straipsnių, apie tai, koks žalingas yra multitaskingas, skaitymas. Kažkoks užburtas kuitalas.
    Net jeigu tu tiesiog nori sutroškinti liežuvį vakarienei, tai tuo pačiu metu tikrai kas nors paskambins pasitarti, o taisant kavą, pasirodys, kad pamiršai įdėti kavos...  Tai pats puikiausias būdas padaryti daug darbų ir visus atbulom rankom. Išeičių yra, bet jos, pasirodo, yra gan nemažas iššūkis. Naujų metų laukti nelauksiu, o reabilitaciją pradėti kuo anksčiau!
    Linos gimtadienis buvo labai smagus netikėtumas. Nįtikėčiausia, kad žmonės žino tokių užmiesčio taškų šeštadienio piknikams, kad mano multitaskinančioj galvoj jokia panaši infotmacija neužsifiksuotų niekaip! Pasirodo, jokio išskirtinai sudėtingo planavimo sėkmingam vasaros palydėjimui irgi nereikia. Svarbu kad būtų su kuo!