Būna taip, kad labai ilgai sėdžiu vienoj vietoj. Arba negaliu sustot siūti, arba negaliu atsipeikėt nuo žiemos. Visi švilpikai jau išlindo, o aš tikra meška. Prieš porą dienų, po labai ilgos pertraukos išlindo saulė, tai bėgau į šešėlį. Stiprus smūgis. Pasirodo, prie pačių geriausių dalykų artintis irgi reikia pamažu ir atsargiai. Pavasario labai laukiu, bet bijau, kad jis mane išves iš kelio...
Savaitgalį išėjau iš kelio ir dalyvavom jau antram Running Dinner. Vilnius - ✔️. Kaunas - ✔️. Abu labai skirtingi ir abu verti kolekcijos! Po stiklu. Žmonės kartais kalba apie chemiją. Tą metaforišką, ne atominę... :) Visada galvojau, kad tai tinginių pasiteisinimas. O jeigu kas nors nesigaudavo, galvodavau, kad su manim kažkas negerai. Bet tokie elektrošokai, kaip šita bėganti vakarienė buvo puiki paskaita, apie tai, kaip su kuriais žmonėm gali būti ant tiek ne chemija, kiek su kitais gali būti molekulinė reakcija be jokių pastangų, su vakaro viršvalandžiais, stalo žaidimais, užkandžiu traukimu iš visų kampų.
Kas dar nebandė, butinai rekomenduoju! Gaminti prabangiai visai neprivaloma. Svarbiausia prabangi nuotaika ir viską primti išskėstom rankom!
.
Tuesday, March 03, 2015
.
2015 /
kaunas /
kulinarija /
maistas /
miestas /
nuotaika /
savaitgalis /
sveciuose /
vakareliai /
virtuve /
zmones
