užeikit :)

Sunday, August 20, 2017

Mano kraustymosi biografija prasidėjo kai pirmą kartą 19 metų išsirausčiau iš tėvų namų. Tada į vieną  lagaminą sutilpo beveik viskas ką turėjau. O turėjau tik truputį skudurėlių ir visokių naivių pažadų. 
Dabar kraustausi bent vieną kartą į du metus. Jei ne namus tai darbą. Bent kartą į savaitę prisistatau į studiją su daugiau pundų, dėžių ir rulonų negu sugebu panešti. Nelabai suprantu, kur viskas susikaišioja ir pasideda... Tik aš viena susigaudau, kas čia kur padėta ir kodėl padėta būtent taip. Nes tada ištraukti patogiau, pakelti lengviau, susitvarkyti greičiau. Kuo daugiau darbo ar chaoso čia susikaupia, tuo šilčiau ir jaukiau darosi. Ir NE TAS ŽODIS kaip gerai čia auga gėlės! 
Visada laukiam svečiuose! 

Apie tvarką darbe ir namuose kalbėjom su Evelinae-interjeras.lt Nu nes jei manęs kas nepaklaus, pati tikrai nesugalvočiau papasakot... :)















daromvarom

Friday, July 21, 2017

Vieną dieną susižiūrėjom, kad jau pusės vasaros nėra, o mes neįgyvendinom nei vieno savo anei "darom" anei "varom." Sarmata! Dada sakom: užteks žadėt daryti ir varyti - imam darom! Ir padarėm!
Aplankyti Zarasų baseiną atviram ežere svajojau nuo tada kai pradėjo dygti straipsniai apie jo rekonstrukciją. Tai va. Padarėm tik po trijų ar keturiu metų. Bet tai gavosi tik skaniau, gerai pamarinuota, visaip įsivaizduota. Mum su broliu - tai bele baseinas! Beveik kiekvienas jų stebuklingas, ypatingas ir vertas poros šimtų metrų arba šuolio. Ir net stenėjom abudu iš džiaugsmo ateidami per gražų šilelį, kai atsivėrė šita graži oazė, tokia ramiai žaisminga, šiek tiek slapta ir iš karto prisitaikėm. Ne daug entuziastų sutikom. Kažkaip net nustebom, kad Zarasai nesidžiaugia tokia prabanga tokią gražią dieną... bet tai tik dar įpatingesnis tikrų fanų klubas!
Vakare prisiglaudėm Bebrynėj, Salako miestelį su labai sena ir turtinga istorija, kur net nevietiniai didžiuojasi, gerai susipažinę ir viską pasakoja. Kur, sakė, visi visus pažįsta (visada norėjau aplankyt tokią vietą, kur visi visus pažįsta). Kur kas ką parduoda, kur vienoj vietoj kaimiškų kiaušinių rasi, kas kur kodėl sudegė, numirė, išvažiavo, atvažiavo... Kur vienintelė Lietuvoj akmenų bažnyčia. Kur žino uogų plotus, kur grybų ant kalno, kaip visi gero pedantiško seniūno vadovaujami gražiai tvarkosi, šienaujasi, šluojasi, stogus keičia, nasturtus augina. 
Dar tiek daug punktų neaplankėm ir nepamatėm. Ir koks gražus ir spalvotas kelias iš Kauno į Zarasus. Važiuosiu ir vėl.

























geras nusiteikimas

Tuesday, July 04, 2017

Praeitą savaitę labai dažnai sakiau "kaip gerai, kad kai kurie dalykai nesikeičia." Nuvažiuoji į festivalį ir gali labai smarkiai atsipalaiduoti, nes niekur nepasiklysi, viskas vietoj, tvarkoj, laiku, ten pat. Jautiesi, kaip namie, tik pigiau :) Net ir nuvažiavus į Gdanską, kur senamiesčio gatvės ošia turistais, kaip kokiam Londone! 

Laikai, kai surasti pigias atostogas netoli Lietuvos darosi sunku, o va, prašau - savaitė Lenkijoj ir nuo vieno šūvio guli eilė gatavų zuikių: festivalis su daug daug gyvos muzikos, ekskursija Gdanske,  nuostabus balto smėlio Baltijos jūros paplūdimys, pigūs ir labai skanūs naminiai koldūnai su bulvėm ir sūriu, pusiau geras oras ir žinoma kompanija! 

Paskutinį kartą Gdanską mačiau prieš maždaug keturis metus. Truputį pasimečiau, ar mano atmintis simuliuoja, ar ištikrųjų čia viskas kitaip. Koks gražus, kruopščiai sutvarkytas ir labai fotogeniškas miestas! Ir kokie elegantiški santykiai tarp seno ir naujo! Nardėm po tiltais, skersgatviais, bromais ir prieplaukom. Ir kokie šilti čia žmonės! Nuo padavėjų, kurie nemoka jokių užsienio kalbų, bet stengiasi visom kaip tik sugeba, iki tūkstantinių minių, kurios kaip niekur kitur šiltai ošia koncertuose, tau pakelia akinius, jei šokdamas pameti, užleidžia į eilę... 

Tikrai, labai gerai, kad kai kurie dalykai niekad nesikeičia. Nebent jie keičiasi į gerą :)