• about me
  • menu
  • categories

  • Pasakysiu atvirai. Man labai sunku prisėsti ir ramiai apmedituot praėjusius metus. Reikia labai stipriai susikaupti, nes kitaip beveik nieko neprisimenu. O kulminacija tokia, kad nueini į instagramą ir sužinai viską, kas tau atsitiko per praėjusius metus. 
    Dasigyvenom...
    Taip pat labai rimtai šiemet gavojau prisėsti prie naujametinių pažadų. Statistiškai, žmonės, kurie ką nors pasižada naujiems metams, ir netgi jei laikosi tų pažadų tik savaitę, jie padaro daugiau, negu tie, kurie nieko nežadėjo. Bet vien tas faktas, kad šiandien jau sausio 12, aš vis dar labai noriu ir kol kas visai nieko neprirašiau, BYLOJA, kad matyt man ne taip jau ir svarbu. 
    Bet aš nesikremtu, kaip visada. Atsitinka ir gėdingesnių dalykų. Paskutinis mano pasiekimas - netyčia nuėjau į vyrų tuoletą ir ten po visko dar lūpas sugalvojau pasidažyt. Buvo vyrų, bet tada jau nebebuvo kada gėdintis. Apsimeti, kad viskas kaip niekur nieko, ir tada jie suabejoja ar patys pataikė kur reikia! 
    Toks, maždaug, ir būtų mano naujametinis moto. Nes, kas ten ištikrųjų žino, kaip ten turi būti...






    P.S. Man 34 metai, ir aš pirmą kartą mačiau jūrą žiemą!!! :)
    . Friday, January 12, 2018 .
    . Wednesday, December 06, 2017 .


    Visada norėjau tokio lėto gruodžio. Tokio tinginio ir tokio jaukaus, kurio per darbus anksčiau niekaip nesugebėdavau susikurti. Ir kaip dabar džiaugiuosi, kad Kalėdoms pradėjau ruoštis rugsėjį! Kaupiau darbus ir nuopelnus, todėl dabar skaniai mėgaujuos visom santaupom.
    Ir teisingai - puoštis irgi reikia pradėti kuo anksčiau, nes gruodis visada toks trumpas... reikia spėti pastresuoti, kas numarina visą laukimo ir pasiruošimo malonumą. Kiekvienais metais atsipeikėju prie stalo per Kūčias: kaip čia taip viskas greit atėjo, net nepajutau... ir trukčiojam pečiais visi prie stalo susėdę...
    Tai va. Šiemet viskas kitaip. Mano dėžės pilnos surūšiuotų piniginių, viskas išrikiuota pagal spalvų paletę, kaip ir pridera mano O.C.D. ir galiu sau leisti visą dieną kombinuoti lempučių girliandas, fotografuoti Kalėdines kompozicijas, traškinti pistacijas ir dėlioti naujus playlistus. Turiu vieną tokį, kur nei vienoj dainoj nepaminėtos Kalėdos, bet užtai gruodžiu ten labai kvepia: prašom pasivaišinti. 
    Gražios jums žiemos ir suspėti ja pasimėgaut ❅















    . Friday, September 29, 2017 .


    Neatėjo vasara, tai atėjo bobų vasara. Ir tokia visa giedra. Ir gatvėse dar nelabai rasi ką pašluoti ir šviesos užtenka visai dienai. Ir aš pagaliau galiu patenkinti savo rudenišką rutinos fetišą, kai norisi keltis anksti, pildyti pietų termosą, turėti grafika ir darbams ir pramogoms. Sodo sezonas pasibaigė, bet prasidėjo miestiečio sezonas, kai savaitgaliai eini į turgų, pasivaikščiot ir iš lėto ilsėtis neprivalomos programos ritmu. Ir kaip gražiai atrodo Kaunas su bobų vasara! Kiek neapuostytų teritorijų, kiemų, balkonų, sodelių. Kiek tik eisi, tiek rasi ką nors naujo. 
    Todėl irgi tiks rutinai!






















    . Sunday, September 10, 2017 .


    Kai jau nebeužtenka dirbti tik iš inercijos, atgaivinti gali vienas kitas genijus. Toks vienas yra Eindhovene ir nusileidus Olandijoj būtų liūna neapsilankyti. Visų loftų lofte, buvusioj PHILIPS gamykloj, įsikūręs fabrikas, ekspozicija, kavinė ir ofisas. Atsikėlėm ryte ir sakom - važiuojam įsikvėpt. 
    Piet Hein Eek - krapštukų ir savi_meistrių disneilendas! Forbes sako: Eindhoven'as yra pats inovatiškiausias, daugiausiai naujų išradimų užpatentuojantis miestas pasaulyje. Vietiniai talentai + nyderlandų estetika = akys paraibsta, nori kilnot, viską čiupinėt, galva gamina visokius džiaugsmus, kutena vaizduotės čiuptuvus. Visko nei nufotografuosi, nei užsirašysi, bet kokiai savaitei užteks juostos sukti naujom idėjom. 
    Ir čia galima labai pigiai atskristi ar iš Kauno, ar iš Vilniaus! 
    Pakvėpuot :)


















    . Tuesday, September 05, 2017 .


    Kažkada nerimavau, kad turiu per mažai nuomuonės, nepakankamai nuosprendžio ir šiaip silpnus įsitikinimus. Niekada neturėjau mėgstamiausios spalvos, anei grupės, anei skaniausio patiekalo. Visada viskas tiko, patiko - mažai dilemų. Dabar jau pradedu nerimaut, kaip viskas taip sutirštėjo, kad net sunku save atpažint. Vis susitinku žmones po labai ilgos pertraukos, arba draugus, kuriuos pažįstu nuo mažų dienų ir dažnai net nusistebiu, kaip viskas pasikeitė... Kaip visi užaugo į neįtikėtinus savo pavidalus, darbus, šeimas, nuomonės tapo griežtesnės, norai konkretesni, skoniai labai ryškūs. Aš, pasirodo, sunkokai paleidžiu kas buvo... todėl kai kurie pokyčiai ateina per tą "reikia lipti iš savo komforto zonos" filtrą. Vis tikrini, ar tikrai čia viskas gerai su tom naujovėm? 
    O tada atsitinka toks labai gražus dalykas: būna liūdna. Bet ne blogai liūdna, o taip švelniai. Kad kai sako "neliūdėk", man net nesinori pasiduoti tam patarimui. Čia pabūti visai gera. Čia jau ruduo ir čia groja tokia lėtai glumi muzika. Kažkaip norisi daugiau tylėti, būti vienam, viską sulėtint. Toks geras, kokybiškas ir ramus liūdnumas. 
    Va, dalykas, kuris, žinau, tikrai patinka: rudenį liūdėti. 
    Taip pat - tamsiai mėlyna spalva, mamos kugelis, anksčiau atsikelti ir asiliukai. Labai patinka asiliukai!