2014 spal. 27

Koridoriaus karoliai

Dar net lapų lavonėliai neatvėso, o mes jau Kalėdas organizuojam. Puikus, turiningas ir labai veiklus savaitgalis. Prie naujų girliandų netgi priderinom labai Kalėdinį kumpį ir svečius. 
Tokiems karoliams nereikės daugiau nei dviejų valandų užsiėmimo. Konkorėžių pilnos pamiškės ir parkai. Purškiami dažai, galimas daiktas, galėtų užkonservuoti kokį klevo lapą ar šaltalankio šakelę.  Dar du mėnesiai išradimams ir nuotaikai augti.. Gal kas turit originalesnių išradimų?

2014 spal. 21

įsiterpsiu



Nu ir apsileidus ta, tokia visokia... Per dvi dienas gavau dvi draugiškas pastabas/priminimus. Sako: o tu prisimeni, kad turi blogą? A! Tiksliai! Kažkada bandžiau spėlioti/galvoti, kada užaugsiu ir baigsis tas blogas... Jau baigiu pasenti, bet vistiek nenoriu pasiduoti. O, kad toks yra, pamirštu ne tik dėl laiko stokos, bet ir dėl to, kad senėjimas įpareigoja užkrauti įrašus bent su kokia nors tą amžių atitinkančia prasme. Atsiprašau iš anksto, bet prasmės yra tikrai mažiau nei metų...
 Už tai, turiu daug nuotraukų, kurių nesinori laikyti tik tuose mėlynuose folderiuose... ir kartais turiu kokį nors nelabai reikšmingą pastebėjimą, ir įvairaus stambumo pasvajojimų, ir gal kokį įdomenį atsitikimą. Internetas darosi kaip kokią pikta kaimynė, kuri rodo pirštu, pletkina, kritikuoja, skundžia, žeidžia ir burnoja... mes čia geriau pabūkim su mažiau prasmės, bet spalvotai ir draugiškai.
 P.S. man atrodo, kad vasara buvo labai seniai. O tos Kalėdos, atrodo, ką tik pakavau pernykščias dovanas. Kažkaip ne taip viskas yra, kaip turėtų atrodyt.

2014 rugp. 7

Marius Valaitis feat. Toks Visoks


Aš esu tikėtojas, kad jeigu mums kely pasimaišo kokie žmonės, tai nebe reikalo. Kai susipažinau su Marium, pasirodo mes jau buvom beveik pažįstami nuo labai jaunos jaunystės. Tie reikalai, jei ne iš karto, tai vistiek  kada nors prasideda.
Aš pramokau siūti, Marius valdo mediena ir gamina puikius vienetinius baldus. Vienas toks dabar valdo mano namus. Puiki, apie 40 metų senumo, dar iš griūvančio Šančių namuko išneštų ir dabar atgavintų ąžuolinių lentų dėžė. Sutepta medžiui sveikais aliejais, pameruota ir tokia tvirta, kad gyvens dar mažiausiai 40 metų.
Mano mainų pusė taip ilgai negyvens, bet gal Marius gražiau atrodys savo meistro dirbtuvėse.

https://www.facebook.com/mariusvalaitis.lt
http://mariusvalaitis.tumblr.com

2014 liep. 27

paprastai

Reti blog'o įrašai turbūt yra visai geras vasaros bruožas. Ateis ruduo, tada ir prisisėdėsim internete, prirušiuosim nuotraukų, pavaitosim, kaip greitai viskas baigėsi..
Dabar kuo daugiau spontaniško kaimo pas tetą Zitą, frizbio pamokų, minusas pagal ūgį, firminiai šeimyniniai pietūs… ir žmonės, kurie supranta viso to vertę, garbina kiekvieną dieną, nesiskundžia nei kai lyja, nei pirtiniais karščiais.
P.S. Naujas mūsų išrastas žaidimas - už kiekvieną pasakytą NEigiamą žodį - 10 atsispaudimų/atsilenkimų/pritupimų. Labai rekomenduoju! : )
 

2014 geg. 21

be ryšio



Aš kartais pagalvoju… ką aš veikdavau, kai nebūdavo interneto…? Būdavo tik televizorius ir kiemas. Paskui buvo mokykla ir treniruorės. Paskui internetas ir… vien tik internetas. Ir atisdūrėm kaime, kur ką nors nufotografavęs net negali nieko painstagramint! Lauki, kol grįši į mietsą ir tada jau krauni… Ir galvoju, ką tada veikti, kai nei įsičekini, nei pasitikrini, nei palaikini, nei komentuoji… Teta Zita pristatė prie laistytuvų, kepti blynus, tvarkyti žirnius. Taip tvarkėm, kad net tiesiai iš lovos su pižamom ir taip, kad net į veidrodį pamiršom pažiūrėt. Neveltui, visos metų prognozės visiem rekomenduoja kuo daugiau laiko praleisti gamtoje ir kuo artimiau su ja draugauti.  Tokios dienos pabaigoj, pasitenkinimo neatstoja net visi pasaulio like'ai!

2014 geg. 12

aplink


Tik atšilus orams visi pasibėrė po visą Kauną, naujais panėrio dviračių takais, aplink Kauno pilį, senamiestį, Ąžuolynu, ruošiasi maratonui, arba iš vis niekam nesiruošia. Niekur neskubėti - lygiai toks pat geras laimėjimas.

Pastaruoju metu patys geriausi dalykai atsitinka kai sėdžiu ant dviračio… O topų viršūnes pasiekiau, kaip prazvimdama nuo kalno sutikau poną A. Kupčinską ir priminiau, kad reikia sutvarkyti mūsų Šilainių kalno šaligatvį. Sakė BUS! Nu va. Vienas reikalas sutvarkytas ;)

Kiti geri dalykai vyksta Panemunėj, per Raudondvarį, Vilkiją, pusiau dviračiams draugiškais keliais, rapsų laukais... Iki kol nepradėjo be sustojimo lyti… Nesiskundžiu. Ąžuolai, svogųnai ir mūsų pievos nusipelnė! Reikia žaliuoti!



Puikus praeito savaitgalio maršrutas turiningai dienai! Labai rekomenduoju. Visiškai įveikiamas, net ir po žiemos, bei pakankamai skausmingas, kad vakare nusipenytum gero šašlyko! Miegas su pačiais geriausiais ir nesąmoningiausiais sapnais irgi garantija!
Jaučiuosi, kaip sukčiauju prieš sezonus. Vasara dar net neprasidėjo, o jau tiek reikalų sutvarkyta ir tiek įspūdžių surankiota. Kraunam baterijas žiemai!

2014 kov. 22

beveik



Koks visai netinkamas laikas Kalėdinėms nuotraukoms. Bet, už tad, koks Kalėdiškas buvo siurprizas surasti visus tuos stalo ir plotkelių prisiminimus senoj juostelėj. Beveik Kalėdos vėl iš naujo! Ką nors rasti visada yra labai laimė. Šiandien pamečiau skylių mušiklį ir radau jį šiukšlių dėžėj per klaidą prieš nešant šiukšles lauk. Kokie visai atsitiktiniai, visą situaciją gelbėjantys atsitiktinumai, kurie per beveik plauką, galėjo baigtis neskaniais praradimais.

2014 vas. 15

nu ir kas...


Antrą kartą gyvenime pusiau netyčia ištryniau visą savo muziką. Visus iki vieno perliukus ir visus tuos visai nuvalkiotus ne perliukus, kuriuos peršokinėdavau, vis nerasdama ką klausyt. O dabar paklausyčiau pačios blogiausios dainos, jei tik turėčiau… Pasiroso ne visada pavyksta, net labai norint, ir net antrą kartą nepadaryt tokios pačios klaidos. Tada pradedu galvoti, kad gal, tada, visai neapsimoka gailėtis kitų, tam tikrų poelgių, nes greičiausiai per žioplumą, arba smalsumą (gal šį kartą pramuš) padaryčiau tą pačią kliurką. Vistiek per ilgai užsisėdžiu bežiūrėdama serialą ir pavėluoju kažkur labai svarbaus. Net jei kitaip pastatai koją ant bokštelio, vistiek - falstartas. Arba net jeigu išdrįsti paskambint, tai niekas nepakelia ragelio. Taip visokie nesklandumai falšyvina man kai kurias dienas. Jos vistiek bus visai nieko. O gale falšyvos dienos vistiek smigsi, kaip lapas į patalus, ir rytoj viskas atrodo ne tai kad juokingai, bet tiesiog "aij…"

2013 gruod. 25

seni metai

Tai sezonas ne tik "linksminkimės ir džiaukimės" bet ir siaubo metas Binui. Vargšas vaikas prarado visą pasivaikščiojimo lauke džiaugsmą. Tik išgirstą bambioškę kažkur Elektrėnuose, ir skuta tiesiai namo. Šiemet jam sukanka aštuoni metai mūsų namuose. Būtent per naujus metus (sukakus šuns metams) tie patys fejerverkai atvijo jį į mūsų laiptinę. Valio fejerverkams!
Neturiu jokių nuotraukų. Kaip taip atsitiko, nesuprantu. Vakar ėjom į bernelių mišias, kurios buvo labai gražios ir choringos. Mes, jėzuitai, visą mišių eigą vis dar mokam mintinai, nors apsilankom rečiau nei tokios progos pasitaiko. Teisingai dėdės su tetom sakydavo, kad ko išmoksi, ant pečių nenešiosi.  Rotušės aikštė, su labai nesuprantama mūsų egle, buvo pilna, šurmulinga ir graži, o aš nei vienos nuotraukos nenutraukiau. Turiu tik visokių trupinių, kurie padoraus Kalėdų vaizdo tikrai nepadės susidaryti. Bet jis panašus kaip ir kiekvienais metais. O tai labai gerai. Norėčiau atsirinkti dar kelis dalykus, kurie panašiai periodiškai sugrįžtų kiekvienais metais.
Labai sunku galvoti apie 2013 ir kažką reziumuoti. Tiesą pasakius, nesugebu prisiminti nieko blogo. Užsifiksavo tik geri dalykai, todėl išvada viena - buvo superiniai metai. Ačiū už juos.
Gražių ir prasmingų švenčių visiems!
   

2013 lapkr. 10

4x4

Kauno galerija Kauno galerija Kauno galerija Kauno galerija Kauno galerija Kauno galerija Kauno galerija Kauno galerija

Mano santykiai su vėlavimu tokie žalingai naudingi. Labai gėda vėluoti taip pat, kaip nepatogu stovėti ir laukti eilėse. Mano supratimu, šiais laikais, eilių niekas neturėtų stovėti prie niekur… Bet vėluoti labai patogu, kai nieko nespėji. Toks labai geras savivaldos mechanizmas, kad visas pasaulis neužgriūtų ant galvos vienu metu ir visu svoriu. Svarbiausia prioretizuotis. Tokie reikalai, kaip blogo įrašai, užima garbingą šeštą vietą. O kartais, kai visur spėju ir gyvenimas būna labai prabangus - nepasigėdysiu - netgi pirmą.. Atsikeli sekmadienį ryte ir pirmas dalykas, kurį norisi daryti, tai užbaigti tą rašalionę!
Dar kaip tik spėsiu papasakoti (kas dar nebuvo) apie labai šiltą, juodai baltą V. Stanionio parodą
Kauno fotografijos galerijoj. Buvau atidaryme ir vėliau, visai netikėtai, namuose radau knygą į temą.. Laikotarpiai panašūs, žanras tai pat, tik va turinys… galima būtų ilgai su kuo nors diskutuoti apie kultūrinius skirtumus, visas kitas svarbias padėtis, atstumą… šypsenas vienuose veiduose ir nelabai - kitose… abi efektyvios versijos. Net neįsivaizdavau, kad ir mes turėjom savo photobooth versiją.

Photo Booth Photo Booth Photo Booth Photo Booth Photo Booth Photo Booth Photo Booth

2013 spal. 13

spaliukai

Spalis 2013 _1017104.Spalis 2013JPG_effected Spalis 2013 Spalis 2013 Spalis 2013 Spalis 2013 Spalis 2013 Spalis 2013 Spalis 2013 Spalis 2013

Kaip gražu, iš spalio pusės, veikti pagal žmonių tvarkaraštį. Ir pasitaikyk - toks gražus oras būtent sekmadienį! Kad vakare visi atsidustume po gražios dienos!
Nelabai jau gražu iš spalio pusės - pamirę medžių lapai. Man atrodo, tai yra pedantų pragaras... Reikia laukti kol visi nukris, kad galėtum viską sušiupeliuoti, o tuo tarpu - gera mėnesio ilgumo betvarkė kai ką gali išvaryti iš proto..
Bet va, k o k i o s s p a l v o s ! Už jas galima beveik viską atleisti.

2013 spal. 8

obuolys visai nerieda

Aš, eilinį kartą pražiopsojau, kaip atsitiko ruduo. Ne temperatūra, ne kalendorius, bet ruduo. Man atrodo, tai tas pats, kaip bandyt stebėt užverdantį puodą... Niekas nesikeičia, kol žiūri labai atidžiai, ir tik sumirksi - jau burbuliuoja. Tik sumirksėjau ir jau viskas pageltę arba nukritę... Visas derlius iš daržo persikėlė į stiklainius. Šiemet, kaip niekad pasiruošėm žiemai. Turbūt nuojauta... visus pinigus reikės atiduot šiluminiams tinklams, tai maitinsimės vakuotais grybais, agurkais, burokais... gersim naminį serbėntų vyną. Blaiviems - obuolių sultys. Ir gal kaip nors pratemsim. Dar kol kas laukiu Kalėdų, bet paskui, prašau, mygom į balandį! Sodo obuoliai Sodo obuoliai Sodo obuoliai
Sodas rudeny1Sodo obuoliai Sodo obuoliaiSodo obuoliaiSodo obuoliaiSodo obuoliai Sodo obuoliai Sodo obuoliai Sodo obuoliai Sodo obuoliai Sodo obuoliai Sodo obuoliai sodas rudeny Sodo obuoliai Sodo obuoliai Sodo obuoliai

2013 rugs. 25

brrrrrr....

35830015 35830014 3583001235830011 35830010 35830009 35830008 35830007 35830005 35830006 35830004 35830003
Paskutinį kartą Vilniuje buvau turistė. Šiandien jau šalna, o atrodo kaip vakar lakstėm trumpa_rankoviai...
Enyvaij.
Dar lyg ir užvakar miškely mačiau kelias sraiges. Šiandien, po šalnų jos jau, aišku, sulindo kažkur, kur visi gyvi sulenda, kai ateina laikas. Tiksliau jie visi sulenda prieš tai, kai ateina laikas, kad paksui nebūtų per vėlu. Ir labai gerai žino, ar jaučia, kada ateina laikas, kad pvz sraigė, savo apsukom, spėtų pasislėpt. 
 O va mes, visai nepasiruošę prišokam 5:50val. prie mašinos, langai apšerkšniję, jokio įrankio neturim, stovim, rankom skėsčiojam. Esu visiškai praradus bet kokį ryšį su gamta. Paskutinis ryšys buvo orų prognozės, kurias, net jei ir būčiau paklausius, garantuotai vistiek pamirščiau pasiruošti langų gramdiklį kitą rytą. Ir kam žmogui tas ryšys su gamta, ar pokyčius prognozuojanti nuojauta, jei beveik viskam yra mygtukas. Mums, kaip sraigėms, nereikia lįsti po lapais ar paskui kurmius giliai giliai, nes mes paspaudžiam mygtuką ir pašildom radijatorius. Nori valgyt, atsiverti meniu. Reikia vandens, atsisuki kraną. Šiandien po rytinės treniruotės dušo kraną atsisuko vieno vaiko mama, atėjusi paplaukioti. Atsisuko ir išėjo pažiūrėti, kaip nuo 3 m. tramplino susikibę šokinėja kariuomenės savanoriai. Kol ji žiopsojo į tuos kareivukus, apie 10min. vanduo pilna srove bėgo duše… Užsukau. Tada ponia grįžo, vėl palindo po dušu ir tuoj pat nuėjo į tuoletą. VANDUO TOLIAU BĖGA… Kai užsukau antrą kartą, ji manęs klausia "ar reikia taupyti vandenį?"
Mano draugai man prikaišioja, kad aš visada įrodinėju savo teisybę ir kitos teisybės man nėra. Tai yra atvejis, kai esu taip įsitikinus savo teisumu, kad jei aš klystu, leidžiu nuskusti man galvą plikai. Ar kas nors iš mūsų namie atsisuka vandenį ir eina pažiūrėti televizorių, palikęs jį bėgti tiesiai į kanalizaciją? Net jei ir turi milijoną pinigų ir tau nesvarbu kiek kainuoja komunaliniai dalykai… ar tai vip'inis pasiteisinimas švaistyti vieną brangiausių žemės resursų? 
 Tiesa, mygtukas skirtas tik įjungimui. Išjungti negalim, nes niekada negana, nesvarbu, arba jis neveikia. Kaip aš, pvz dabar, negaliu išjungti šito susierzinomo žmonių abejingumu.


Pusryčiams:

O taip pat...

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...