2015-05-17

Mano pavyzdžiai

IMG_9726 IMG_8272 IMG_7649 IMG_9294 IMG_9581 IMG_9702 IMG_9704 Untitled-2 IMG_9615 IMG_9365 IMG_9354 IMG_9352 IMG_9340 IMG_9313 IMG_9276 Untitled-1

Tas šamanų kalendorius pas mama virtuvėj ant sienos sako, kad dvyniams 21 yra diena - medis, t.y. gera diena sodinti. Vadinasi - pasimatymas su mama. Persodinom visas gėles. Prisipirkau sėklų, kurių pusė, vistiek keliaus į sodą, nes pasirodo šitos ir šitos yra daugemetės… sodinsim po vyšnia, šitas reikės špikuoti… Tokio produktyvaus šeštadienio jau seniai neturėjau. Ir viso to finale sėdžiu, lankstau nuplėšytus sėklų pakelių kampus ir galvoju… kad mama, sėdama, špikuodama, sodindama, ravėdama, tvarkydama savo sodus, greičiausiai, visai nežiūrėjo į tai, kaip į investiciją… "o gal tas mano vaikas ko nors pasimokys ir gal pati kada nors savo laiškinius česnakus valgys…" O juo labiau aš, tikrai, visą tai matydama ir priverstinai talkavodama, negalvojau… "o, reikia mokytis, ir gal vieną dieną aš pati valgysiu savo pačios augintus laiškinius česnakus…”
Ir vistiek taip gavosi, kad prisisėjau laiškinių česnakų, ir jau apkaišiau kiauru maišeliu, dabar lauksiu šiltnamio efekto, ir va taip tas daržas ant palangių augs, kažkaip visai netyčia išmoktas. Kad ir kaip aš tam spardžiausi ar kažkada tingėjau… Ir net nesigilinu, ar tai buvo suktas mamos planas, ar visai netyčinis sutapimas, kad aš jau visai tuo būsiu savo pačios mama. 

Tetis dar sako, aš visa į tetą Zita… Ta eina kaip tankas… ir aš einu. Eina tankas tam, kad galėčiau tujas nugenėjus ir viską nudirbus, sėdėt prie pečiaus, mest po malką, šidytis, skaitinėt seniai vartytus blogus ir žiūrėt, kaip sapnuodamas ant pievos purtosi Binas. Šiuo metu negaliu sugalvot geresnio komplimento ir jausmo, kaip kažką panašaus užsidirbus…

Į šitas dvi moteris labiausiai noriu būti panaši!

2015-04-12

iš vienos vietos į kitą


Nesuprantu, kodėl man reikia atskiro priminimo, kad sudėliot tai ką turiu foto aparate, ir kas kartais plaukioja galvoj, į blogo įrašą… Bet ačiū Bantik už pastabą :) 
 Vakar pasižiūrėjau į veidrodį ir pamačiau kažką naujo. Nesuprantu ką, bet kažkas atrodo kitaip. Tada apie ką nors kalbuosi pati su savim savo galvoj, ir ten dalyvauja kažkokie naujoviški balsai. Tada einu lygioj vietoj ir taip išsisuku koją, kad iš skausmo vos neprisisioju į kelnes. Ir tada dar vyksta visokie dalykai, kurie mano paprastą gyvenimą daro visai nepanašų į mano pačios. Labai norėčiau viską suversti į neseniai pasireiškusį saulės užtemimą, arba į po to sekusią pilnatį, bet taip pat suprantu, kad neapsimoka savęs guosti dalykais, kuriais paprastą dieną visai net netikiu… O atmetus visus prietarus, lieka atsakomybė, beveik per sunki, kad galima būtų ją prisimti su visoms akis badančiom pasekmėm. Nu, bet ką padarysi... kloji lovą - guliesi, viri košę - valgai. Turbūt tai ir bus tas suaugusių gyvenimas, apie kurį visi bandė įspėti :) 
O visa kita yra labai kantriai virstantis, gražus pavasaris. Kaip pavasariams ir priklauso, dalyvauju visokiuose kraustymuose, valymuose, tvarkymuose. Labai pakilus jausmas kažką baigti, kažką pradėti, statyti, konstruoti, modeliuoti. Gauti dovanų ką nors seno, prikelt naujam gyvenimui ir nieko nešvaistyti - jausmas kaip laimėjus loterijoj. Geresnio sezono tam net nesugalvotum :)

2015-03-21

Trupiniai po žiemos

Žiemos kolekcija iš ten, ir ten ir kitur. Dabar pati vartau, ir kaip čia tą žiema pragyvenom - visai neskausmingai. Dabar jau norisi keltis iš miegų, sunkių drabužių, trumpų dienų. Joks kitas laikas neduoda tokių gražių pažadų, kaip pavasaris. Norisi daug dirbti, lakstyti, įdegti ir nieko nepraleisti.
Ir kažkokių būdu, tingus, kino pavasario savaitgalis svečiuose, besivartant ant čiužinių, skaniai skanaujant, ilgai miegant visai nesusikerta su nei vienu pažadu. Tvarka! :)



2015-03-02

bėgi / valgai


Būna taip, kad labai ilgai sėdžiu vienoj vietoj. Arba negaliu sustot siūti, arba negaliu atsipeikėt nuo žiemos. Visi švilpikai jau išlindo, o aš tikra meška. Prieš porą dienų, po labai ilgos pertraukos išlindo saulė, tai bėgau į šešėlį. Stiprus smūgis. Pasirodo, prie pačių geriausių dalykų artintis irgi reikia pamažu ir atsargiai. Pavasario labai laukiu, bet bijau, kad jis mane išves iš kelio...
Savaitgalį išėjau iš kelio ir dalyvavom jau antram Running Dinner. Vilnius - ✔️. Kaunas - ✔️. Abu labai skirtingi ir abu verti kolekcijos! Po stiklu. Žmonės kartais kalba apie chemiją. Tą metaforišką, ne atominę... :) Visada galvojau, kad tai tinginių pasiteisinimas. O jeigu kas nors nesigaudavo, galvodavau, kad su manim kažkas negerai. Bet tokie elektrošokai, kaip šita bėganti vakarienė buvo puiki paskaita, apie tai, kaip su kuriais žmonėm gali būti ant tiek ne chemija, kiek su kitais gali būti molekulinė reakcija be jokių pastangų, su vakaro viršvalandžiais, stalo žaidimais, užkandžiu traukimu iš visų kampų.
Kas dar nebandė, butinai rekomenduoju! Gaminti prabangiai visai neprivaloma. Svarbiausia prabangi nuotaika ir viską primti išskėstom rankom!

2014-12-27

Susikaupė



Kalėdų laukimas visada nusimato, kaip kažkoks lūžio taškas. Net jeigu gyvenime nevyksta nieko vibruojančio, Kalėdos vistiek yra ta žaliai balta savaitė su raudonais ornamentais. Atrodo ruošiesi, kaupiesi, lauki, o laikui atėjus vistiek nieko nespėji, kažką pamiršti, užkluptas amžinai nepasiruošęs... Visi aplinkui sako, kad Kalėdomis šiemet net nepvepia. Nekvepėjo ir pernai... sako žmonės. Tas kvapas/jausmas labai sąlyginis ir dažniausiai kontroliuojamas. Pasėdėt šale eglės, pamirksint lemputes, duot spriktą kokiam nepažeidžiamam papuošimui ir kol tas siūbuos, įkvėpt į namus su egle parnešto miško. Sniegas - pasirinktinai. Dar padeda, jei nueini į virtuvę pakibint mamos... pažnaibyt jai piroškų kraštelius. Padėti mamai virtuvėj yra visai nieko užsiėmimas ir kuo greičiau piroškos į puodą, tuo ir Kalėdom greičiau pakvips. Tada nueik apibart tėčio, kad ketvirtus metus iš eilės per Kūčias rengiasi tuos pačius marškinius. Tuos kur gavo pernai, čėdina įspūdingesniai progai... Tada pakikeni su broliu, paniurkai Binutį, susikrauni dovanas ir eini uostyt Kalėdų pas tetą Zitą. Formulė tokia pati kaip pernai, patikrinta. Dabar sėdžiu, tuštinu telefono atmintį, rūšiuoju viso laukimo sezono nuotraukas ir Kalėdų kvapas toks stiprus, kad, pasirodo, reikėjo tik žinoti, kur kišti nosį. Šilti ir saugūs namai, vakarienės svečiuose, dovanų ruošimas, vitrinų papuošimai, pažįstamos melodijos... viskas sufleravo Kalėdas, kuriomis, pasirodo, tiesiog nebuvo laiko mėgautis. Pati kalta. Už tai dabar, sėdžiu šale eglės, mirksinu lemputes, valgau visas likusias silkes ir mišraines, tepuosi visus dovanų gautus kremus, vynioju šaliką, su mama mezgam, žiūrim Gyčio pasivaikščiojimus, su Ignu niurkom Biną, tuštinam saldainius, nebesibaram ant tėčio. Nosis sukišta į visus tinkamus Kalėdinius, šeimyninius, draugiškus reikalus.
Skanių visiem šventinių kvapų! 

2014-11-30

Kaunas - Klaipėda tiesiai per aplinkui

Seniai marinuotas įrašas apie vieną rudens savaitgalį.
Žmonės kalba, kad kelionės yra pats geriausias draugystės išbandymas. Nesiginčysiu. Bet šį kartą mes nieko nesistengėm patikrinti, o būtent šito pasilakstymo dėka gyvenime atsirado sauja naujų nuostabių žmonių!
Augustė padarė kruopščius namų darbus. Pajudėjom iš Kauno. Pirmas sustojimas Čekuvos dvaras. Jo dienos jau suskaičiuotos. Vilties nebūtų net atsiradus geranoriškam turtuoliui. Toliau stojam Kalnųjų bažnyčioj. Tiksliau, kas iš jos likę - dvi sienos ir gražios, rudeniškos kapinės.
Tada ~3km Debesnų taku per moliūgų sriubos spalvos pelkę, visai gyvenimo būdą pakeitūsį Palangos Lino baseiną Kretingos žiemos sodas ir galutinis sustojimas - Klaipėda. Iš miesto išvaryti visi turistai, lauko palapinės susilankstę, klaipėdiečiai po vasaros gyvena savo reikalais. Mes radom puikią nakvynę panašiuose į visus apleistus dvarus svečių namuose. Iš lauko žasančiai nepasirodė, bet priglaudė labai jaukiai ir šiltai. Paskutinis sustojimas - Memel Nord baterija. Kiekvieną vasarą čia stovyklaujam su mažais penkiakovininkais, kiekvieną rytą šituo maršrutu bėgiojam krosus, ir niekad nesugalvojom pasidomėt... Sarmata!
Pirma sąžininga kelionė po Lietuvą gavosi rimtai aukštas standartas visoms ateinačioms. Labai rekomenduoju, jei ne visus iš karto, tai kelis įtraukt į savo pasivažinėjimus. Metų laikas visai nesvarbu! Mašinos turinys, muzika ir nusiteikimas viską sudės į pasakišką prisiminimą!



2014-10-27

Koridoriaus karoliai

Dar net lapų lavonėliai neatvėso, o mes jau Kalėdas organizuojam. Puikus, turiningas ir labai veiklus savaitgalis. Prie naujų girliandų netgi priderinom labai Kalėdinį kumpį ir svečius. 
Tokiems karoliams nereikės daugiau nei dviejų valandų užsiėmimo. Konkorėžių pilnos pamiškės ir parkai. Purškiami dažai, galimas daiktas, galėtų užkonservuoti kokį klevo lapą ar šaltalankio šakelę.  Dar du mėnesiai išradimams ir nuotaikai augti.. Gal kas turit originalesnių išradimų?

2014-10-21

įsiterpsiu



Nu ir apsileidus ta, tokia visokia... Per dvi dienas gavau dvi draugiškas pastabas/priminimus. Sako: o tu prisimeni, kad turi blogą? A! Tiksliai! Kažkada bandžiau spėlioti/galvoti, kada užaugsiu ir baigsis tas blogas... Jau baigiu pasenti, bet vistiek nenoriu pasiduoti. O, kad toks yra, pamirštu ne tik dėl laiko stokos, bet ir dėl to, kad senėjimas įpareigoja užkrauti įrašus bent su kokia nors tą amžių atitinkančia prasme. Atsiprašau iš anksto, bet prasmės yra tikrai mažiau nei metų...
 Už tai, turiu daug nuotraukų, kurių nesinori laikyti tik tuose mėlynuose folderiuose... ir kartais turiu kokį nors nelabai reikšmingą pastebėjimą, ir įvairaus stambumo pasvajojimų, ir gal kokį įdomenį atsitikimą. Internetas darosi kaip kokią pikta kaimynė, kuri rodo pirštu, pletkina, kritikuoja, skundžia, žeidžia ir burnoja... mes čia geriau pabūkim su mažiau prasmės, bet spalvotai ir draugiškai.
 P.S. man atrodo, kad vasara buvo labai seniai. O tos Kalėdos, atrodo, ką tik pakavau pernykščias dovanas. Kažkaip ne taip viskas yra, kaip turėtų atrodyt.

2014-08-07

Marius Valaitis feat. Toks Visoks


Aš esu tikėtojas, kad jeigu mums kely pasimaišo kokie žmonės, tai nebe reikalo. Kai susipažinau su Marium, pasirodo mes jau buvom beveik pažįstami nuo labai jaunos jaunystės. Tie reikalai, jei ne iš karto, tai vistiek  kada nors prasideda.
Aš pramokau siūti, Marius valdo mediena ir gamina puikius vienetinius baldus. Vienas toks dabar valdo mano namus. Puiki, apie 40 metų senumo, dar iš griūvančio Šančių namuko išneštų ir dabar atgavintų ąžuolinių lentų dėžė. Sutepta medžiui sveikais aliejais, pameruota ir tokia tvirta, kad gyvens dar mažiausiai 40 metų.
Mano mainų pusė taip ilgai negyvens, bet gal Marius gražiau atrodys savo meistro dirbtuvėse.

https://www.facebook.com/mariusvalaitis.lt
http://mariusvalaitis.tumblr.com

2014-07-27

paprastai

Reti blog'o įrašai turbūt yra visai geras vasaros bruožas. Ateis ruduo, tada ir prisisėdėsim internete, prirušiuosim nuotraukų, pavaitosim, kaip greitai viskas baigėsi..
Dabar kuo daugiau spontaniško kaimo pas tetą Zitą, frizbio pamokų, minusas pagal ūgį, firminiai šeimyniniai pietūs… ir žmonės, kurie supranta viso to vertę, garbina kiekvieną dieną, nesiskundžia nei kai lyja, nei pirtiniais karščiais.
P.S. Naujas mūsų išrastas žaidimas - už kiekvieną pasakytą NEigiamą žodį - 10 atsispaudimų/atsilenkimų/pritupimų. Labai rekomenduoju! : )
 

2014-05-21

be ryšio



Aš kartais pagalvoju… ką aš veikdavau, kai nebūdavo interneto…? Būdavo tik televizorius ir kiemas. Paskui buvo mokykla ir treniruorės. Paskui internetas ir… vien tik internetas. Ir atisdūrėm kaime, kur ką nors nufotografavęs net negali nieko painstagramint! Lauki, kol grįši į mietsą ir tada jau krauni… Ir galvoju, ką tada veikti, kai nei įsičekini, nei pasitikrini, nei palaikini, nei komentuoji… Teta Zita pristatė prie laistytuvų, kepti blynus, tvarkyti žirnius. Taip tvarkėm, kad net tiesiai iš lovos su pižamom ir taip, kad net į veidrodį pamiršom pažiūrėt. Neveltui, visos metų prognozės visiem rekomenduoja kuo daugiau laiko praleisti gamtoje ir kuo artimiau su ja draugauti.  Tokios dienos pabaigoj, pasitenkinimo neatstoja net visi pasaulio like'ai!

2014-05-12

aplink


Tik atšilus orams visi pasibėrė po visą Kauną, naujais panėrio dviračių takais, aplink Kauno pilį, senamiestį, Ąžuolynu, ruošiasi maratonui, arba iš vis niekam nesiruošia. Niekur neskubėti - lygiai toks pat geras laimėjimas.

Pastaruoju metu patys geriausi dalykai atsitinka kai sėdžiu ant dviračio… O topų viršūnes pasiekiau, kaip prazvimdama nuo kalno sutikau poną A. Kupčinską ir priminiau, kad reikia sutvarkyti mūsų Šilainių kalno šaligatvį. Sakė BUS! Nu va. Vienas reikalas sutvarkytas ;)

Kiti geri dalykai vyksta Panemunėj, per Raudondvarį, Vilkiją, pusiau dviračiams draugiškais keliais, rapsų laukais... Iki kol nepradėjo be sustojimo lyti… Nesiskundžiu. Ąžuolai, svogųnai ir mūsų pievos nusipelnė! Reikia žaliuoti!



Puikus praeito savaitgalio maršrutas turiningai dienai! Labai rekomenduoju. Visiškai įveikiamas, net ir po žiemos, bei pakankamai skausmingas, kad vakare nusipenytum gero šašlyko! Miegas su pačiais geriausiais ir nesąmoningiausiais sapnais irgi garantija!
Jaučiuosi, kaip sukčiauju prieš sezonus. Vasara dar net neprasidėjo, o jau tiek reikalų sutvarkyta ir tiek įspūdžių surankiota. Kraunam baterijas žiemai!

2014-03-22

beveik



Koks visai netinkamas laikas Kalėdinėms nuotraukoms. Bet, už tad, koks Kalėdiškas buvo siurprizas surasti visus tuos stalo ir plotkelių prisiminimus senoj juostelėj. Beveik Kalėdos vėl iš naujo! Ką nors rasti visada yra labai laimė. Šiandien pamečiau skylių mušiklį ir radau jį šiukšlių dėžėj per klaidą prieš nešant šiukšles lauk. Kokie visai atsitiktiniai, visą situaciją gelbėjantys atsitiktinumai, kurie per beveik plauką, galėjo baigtis neskaniais praradimais.

2014-02-15

nu ir kas...


Antrą kartą gyvenime pusiau netyčia ištryniau visą savo muziką. Visus iki vieno perliukus ir visus tuos visai nuvalkiotus ne perliukus, kuriuos peršokinėdavau, vis nerasdama ką klausyt. O dabar paklausyčiau pačios blogiausios dainos, jei tik turėčiau… Pasiroso ne visada pavyksta, net labai norint, ir net antrą kartą nepadaryt tokios pačios klaidos. Tada pradedu galvoti, kad gal, tada, visai neapsimoka gailėtis kitų, tam tikrų poelgių, nes greičiausiai per žioplumą, arba smalsumą (gal šį kartą pramuš) padaryčiau tą pačią kliurką. Vistiek per ilgai užsisėdžiu bežiūrėdama serialą ir pavėluoju kažkur labai svarbaus. Net jei kitaip pastatai koją ant bokštelio, vistiek - falstartas. Arba net jeigu išdrįsti paskambint, tai niekas nepakelia ragelio. Taip visokie nesklandumai falšyvina man kai kurias dienas. Jos vistiek bus visai nieko. O gale falšyvos dienos vistiek smigsi, kaip lapas į patalus, ir rytoj viskas atrodo ne tai kad juokingai, bet tiesiog "aij…"

2013-12-25

seni metai

Tai sezonas ne tik "linksminkimės ir džiaukimės" bet ir siaubo metas Binui. Vargšas vaikas prarado visą pasivaikščiojimo lauke džiaugsmą. Tik išgirstą bambioškę kažkur Elektrėnuose, ir skuta tiesiai namo. Šiemet jam sukanka aštuoni metai mūsų namuose. Būtent per naujus metus (sukakus šuns metams) tie patys fejerverkai atvijo jį į mūsų laiptinę. Valio fejerverkams!
Neturiu jokių nuotraukų. Kaip taip atsitiko, nesuprantu. Vakar ėjom į bernelių mišias, kurios buvo labai gražios ir choringos. Mes, jėzuitai, visą mišių eigą vis dar mokam mintinai, nors apsilankom rečiau nei tokios progos pasitaiko. Teisingai dėdės su tetom sakydavo, kad ko išmoksi, ant pečių nenešiosi.  Rotušės aikštė, su labai nesuprantama mūsų egle, buvo pilna, šurmulinga ir graži, o aš nei vienos nuotraukos nenutraukiau. Turiu tik visokių trupinių, kurie padoraus Kalėdų vaizdo tikrai nepadės susidaryti. Bet jis panašus kaip ir kiekvienais metais. O tai labai gerai. Norėčiau atsirinkti dar kelis dalykus, kurie panašiai periodiškai sugrįžtų kiekvienais metais.
Labai sunku galvoti apie 2013 ir kažką reziumuoti. Tiesą pasakius, nesugebu prisiminti nieko blogo. Užsifiksavo tik geri dalykai, todėl išvada viena - buvo superiniai metai. Ačiū už juos.
Gražių ir prasmingų švenčių visiems!
   

2013-11-10

4x4

Kauno galerija Kauno galerija Kauno galerija Kauno galerija Kauno galerija Kauno galerija Kauno galerija Kauno galerija

Mano santykiai su vėlavimu tokie žalingai naudingi. Labai gėda vėluoti taip pat, kaip nepatogu stovėti ir laukti eilėse. Mano supratimu, šiais laikais, eilių niekas neturėtų stovėti prie niekur… Bet vėluoti labai patogu, kai nieko nespėji. Toks labai geras savivaldos mechanizmas, kad visas pasaulis neužgriūtų ant galvos vienu metu ir visu svoriu. Svarbiausia prioretizuotis. Tokie reikalai, kaip blogo įrašai, užima garbingą šeštą vietą. O kartais, kai visur spėju ir gyvenimas būna labai prabangus - nepasigėdysiu - netgi pirmą.. Atsikeli sekmadienį ryte ir pirmas dalykas, kurį norisi daryti, tai užbaigti tą rašalionę!
Dar kaip tik spėsiu papasakoti (kas dar nebuvo) apie labai šiltą, juodai baltą V. Stanionio parodą
Kauno fotografijos galerijoj. Buvau atidaryme ir vėliau, visai netikėtai, namuose radau knygą į temą.. Laikotarpiai panašūs, žanras tai pat, tik va turinys… galima būtų ilgai su kuo nors diskutuoti apie kultūrinius skirtumus, visas kitas svarbias padėtis, atstumą… šypsenas vienuose veiduose ir nelabai - kitose… abi efektyvios versijos. Net neįsivaizdavau, kad ir mes turėjom savo photobooth versiją.

Photo Booth Photo Booth Photo Booth Photo Booth Photo Booth Photo Booth Photo Booth

2013-10-13

spaliukai

Spalis 2013 _1017104.Spalis 2013JPG_effected Spalis 2013 Spalis 2013 Spalis 2013 Spalis 2013 Spalis 2013 Spalis 2013 Spalis 2013 Spalis 2013

Kaip gražu, iš spalio pusės, veikti pagal žmonių tvarkaraštį. Ir pasitaikyk - toks gražus oras būtent sekmadienį! Kad vakare visi atsidustume po gražios dienos!
Nelabai jau gražu iš spalio pusės - pamirę medžių lapai. Man atrodo, tai yra pedantų pragaras... Reikia laukti kol visi nukris, kad galėtum viską sušiupeliuoti, o tuo tarpu - gera mėnesio ilgumo betvarkė kai ką gali išvaryti iš proto..
Bet va, k o k i o s s p a l v o s ! Už jas galima beveik viską atleisti.

2013-10-08

obuolys visai nerieda

Aš, eilinį kartą pražiopsojau, kaip atsitiko ruduo. Ne temperatūra, ne kalendorius, bet ruduo. Man atrodo, tai tas pats, kaip bandyt stebėt užverdantį puodą... Niekas nesikeičia, kol žiūri labai atidžiai, ir tik sumirksi - jau burbuliuoja. Tik sumirksėjau ir jau viskas pageltę arba nukritę... Visas derlius iš daržo persikėlė į stiklainius. Šiemet, kaip niekad pasiruošėm žiemai. Turbūt nuojauta... visus pinigus reikės atiduot šiluminiams tinklams, tai maitinsimės vakuotais grybais, agurkais, burokais... gersim naminį serbėntų vyną. Blaiviems - obuolių sultys. Ir gal kaip nors pratemsim. Dar kol kas laukiu Kalėdų, bet paskui, prašau, mygom į balandį! Sodo obuoliai Sodo obuoliai Sodo obuoliai
Sodas rudeny1Sodo obuoliai Sodo obuoliaiSodo obuoliaiSodo obuoliaiSodo obuoliai Sodo obuoliai Sodo obuoliai Sodo obuoliai Sodo obuoliai Sodo obuoliai Sodo obuoliai sodas rudeny Sodo obuoliai Sodo obuoliai Sodo obuoliai

O taip pat...

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...