• about me
  • menu
  • categories

  • Šią vasarą sode leidžiu daugiau laiko, negu pati prisižadėjau sezonui prasidėjus! Už tai - papildomi taškai! Ir leidžiu taip, kad geriau jau pirmadienį kelsiuos labai anksti, tik kad dar sekmadienį pabūti... Nepraleidau nei vieno žydėjimo, nei vieno derliaus, skyniau vyšnias kaip kokia pirmūnė, uogienių turėsim tiek, kad galėtume tiekti prekybos centrams ir svarbiausia - prie Bino nesikabina erkės! 
    Kiekvieną dieną dėkoju už galimybę mautis kaliošus ir eit nusiskint krapų mišrainei. Už kiekvieną progą pasiniurkyt su savo karalium ant gonkų, duot jam išlaižyt lėkštę, pabaidyt gandrus, kurie šiemet labai drąsiai tūpia tiesiai ant balkono! Ir už galimybę būti su tėvais, kurie visą šitą pasaulį tveria kiekvieną dieną su tiek meilės, kad irgi galėtume tiekti prekybos centrams! Didmena!














    . Wednesday, July 29, 2015 .

    vidurio vasaros progesas

    . Wednesday, July 29, 2015 .


    Šią vasarą sode leidžiu daugiau laiko, negu pati prisižadėjau sezonui prasidėjus! Už tai - papildomi taškai! Ir leidžiu taip, kad geriau jau pirmadienį kelsiuos labai anksti, tik kad dar sekmadienį pabūti... Nepraleidau nei vieno žydėjimo, nei vieno derliaus, skyniau vyšnias kaip kokia pirmūnė, uogienių turėsim tiek, kad galėtume tiekti prekybos centrams ir svarbiausia - prie Bino nesikabina erkės! 
    Kiekvieną dieną dėkoju už galimybę mautis kaliošus ir eit nusiskint krapų mišrainei. Už kiekvieną progą pasiniurkyt su savo karalium ant gonkų, duot jam išlaižyt lėkštę, pabaidyt gandrus, kurie šiemet labai drąsiai tūpia tiesiai ant balkono! Ir už galimybę būti su tėvais, kurie visą šitą pasaulį tveria kiekvieną dieną su tiek meilės, kad irgi galėtume tiekti prekybos centrams! Didmena!














    . Monday, July 13, 2015 .


    Vasara tirpsta (ne tiesiogine to žodžio prasme, žinoma :), nuotykiai ir nuotraukos kaupiasi, o aš, kaip visada simuliuoju... Todėl pradėsiu nuo pradžių - paskutinis pavasario savaitgalis - spontaniškai palėkėm į Izraelį.
    Jau esu kažkada panašia tema pasisakius, kad be reikalo niekada nekeliaudavau. Visada buvo mokslai, darbai, reikalai. Kad aš lipčiau į lėktuvą savo malonumui, reiktų gerų įtikinėjimų! Bet, pastaruoju metu mokausi nebent tik kantrybės, o darbas ir malonumas tapo viena ir ta pačia komandiruote, todėl savo malonumui lipu į visus lėktuvus, kuriuos tik pavyksta pigiai susigaudyti. Tokia buvo wizz air "pirk vieną bilietą- antras nemokamai" vienos dienos akcija. Dabar gailiuosi, kad tada neužsipirkau kelionių, kaip tuoletinio popieriaus - pusei metų į priekį...
    Tel Aviv'as! Tai vienas toks kelioninių tikslų, kuriam, galvojau, reikia susikaupti, kažkaip tai pasiruošti, su buvusiais pasitarti, pataupyti ir pan... Šiuo atveju tam turėjom lygiai savaitę. Išvažiavom vos spėję rasti pas ką couchsurfint, nepadarę jokio namų darbo, be sąrašo pageidaujamų vietų ir be žemėlapio. Aij, kaip nors. Blogiausiu atveju, pasišildysim, skaniai prisivalgysim ir keturias dienas pasibastysim. Taip, be įsipareigojimų. 
    Kaip pavadinti tą posūkį, kuris mus pasuko tobuliausios kelionės link, net ir dabar neturiu tinkamo žodyno ir nežinau, kiek šauktukų reikėtų viską tinkamai paryškinti. O viskas tik dėl to, kad galvojom pabandysim pagyventi pas nepažįstamus žmones, šaly, kur beveik viskas! turiu omeny - viskas yra atvirkščiai. Juokas juokais, pauzė korektiškumams, bet man močiutė visada sakydavo "daro viską atbulai, kaip žydas." 
    Jokia knyga, joks kino pavasario filmas... ar visi jie kartu sudėjus, nebūtų net per pusę tokie įdomūs, informatyvūs ir užkrečiantys, kaip keturios dienos su vietiniu vaikinu. Jau po pirmos dienos svečiuose buvau sutrikus, ar kada nors kuo nors taip rūpinausi (įskaitant savo sveikatą, namus, kambarinėm gėlėm ir pan), kaip Amotz rūpinosi savo svečiais. Tokios vakarienės tikrai niekam nesu užtaisius! Geresnių nuorodų ir patarimų, kur apsilankyti, ką pamatyti, kur pavalgyti - taip pat. Paskutinę dieną gavom mūsų su Ignu vaikystėj išsvajotą kelionę prie Negyvosios jūros. Niekas nebuvo įskaičiuota nei į planus, nei lūkesčius! Pasivarčius kaip šašlykas sūriausiam pasaulyje vandeny, ant kranto gėriau arabišką, ant katiliuko išvirtą kavą, dairiausi, kur mes atsidūrėm? Kaip? Ir su kuo? Be gilesnio suvokimo buvau pats laimingiausias vaikas! 
    Žmonės būna klausia (retoriškai), kodėl jiems TAIP nesiseka. Šiuo atveju, negalėjau patikėt, kaip gali taip pasisekti! Ačiū nerealiam Amotz ir nuostabiam Izraeliui! Bus ir antras pasimatymas!