Labai pavėluotai, bet vistiek noriu pasidalint, koks smagus Nike Aš Bėgu buvo man. Švelniai žiaurus, bet smagus :) Oras pasitaikė pavyzdingas, žmonių susirinko pagirtinai daug, visi kaip sniegai balti nardė Vingio parko takeliais, laistėsi vandeniu, vartėsi ant žolės, šoko šokius ir dar visokių dalykų darė. Po tokių renginių visi kalba apie kitus metus, ir ilgesnius nuotolius, ir greitesnius laikus, ir tikrai, kitais metais tikiuosi, kad visi dalyvavę į 2013 bėgimą atsives po draugą ir visas smagumas pasikels kvadratu.
Labai pavėluotai, bet vistiek noriu pasidalint, koks smagus Nike Aš Bėgu buvo man. Švelniai žiaurus, bet smagus :) Oras pasitaikė pavyzdingas, žmonių susirinko pagirtinai daug, visi kaip sniegai balti nardė Vingio parko takeliais, laistėsi vandeniu, vartėsi ant žolės, šoko šokius ir dar visokių dalykų darė. Po tokių renginių visi kalba apie kitus metus, ir ilgesnius nuotolius, ir greitesnius laikus, ir tikrai, kitais metais tikiuosi, kad visi dalyvavę į 2013 bėgimą atsives po draugą ir visas smagumas pasikels kvadratu.
1.
2.
3.
Trys dovanos: viena Paola'i, antra tetai Nitai, trečia jums :) Užeikit į FB, dalinkitės ir palikit komentarą su "noriu."
Laimingąją išbursim kaip tik gegužės 25.
posted by
Akvilina
.
Tuesday, May 22, 2012
.
2012 /
dviraciai /
kaunas /
pavasaris /
savaitgalis /
sportas /
sveciuose /
Vilnius
Aš, kaip manau ir nemažai žmonių, dažnai nesugebu užfiksuoti čia ir dabar mentaliteto, bet praėjusį savaitgalį niekur kitur nenorėjau būti, kaip tik ten ir tada.
Truputį kompleksavau nuo minties, kad per Kauno gimtadienį pasirinkau Vilnių, bet dabar jau pamiršau dėl ko aš ten jaudinausi...
Ant dviračio pravažinėjau, turbūt, daugiau nei miegojau. Numynėm neblogą turą aplink visą grojantį Vilnių, bet paklausyt gavom tik Solo ansamblio.
Sprendžiant iš vaizdų - visas miestas labai gerai leido laiką.
Paskutinė Nike Aš Bėgu treniruotė sekmadienį priminė apie raumenis, kuriuos jau buvau pamiršus.
Nuo viso to ir daugiau dabar skubu blaivytis, nes ateinantis savaitgalis nusimato be pasigailėjimo. Šeštadienį jau bėgsim. Girdėjau, kad bus smagus renginys su ledais ir gyva muzika. Taškas - Vingio parkas. Jei ne prabėgt, tai ant žolytės pagulėt :)
Truputį kompleksavau nuo minties, kad per Kauno gimtadienį pasirinkau Vilnių, bet dabar jau pamiršau dėl ko aš ten jaudinausi...
Ant dviračio pravažinėjau, turbūt, daugiau nei miegojau. Numynėm neblogą turą aplink visą grojantį Vilnių, bet paklausyt gavom tik Solo ansamblio.
Sprendžiant iš vaizdų - visas miestas labai gerai leido laiką.
Paskutinė Nike Aš Bėgu treniruotė sekmadienį priminė apie raumenis, kuriuos jau buvau pamiršus.
Nuo viso to ir daugiau dabar skubu blaivytis, nes ateinantis savaitgalis nusimato be pasigailėjimo. Šeštadienį jau bėgsim. Girdėjau, kad bus smagus renginys su ledais ir gyva muzika. Taškas - Vingio parkas. Jei ne prabėgt, tai ant žolytės pagulėt :)
Prisipažinsiu, kad niekada nesu niekur keliavusi atostogoms. T.y. šiaip - smalsumui patenkinti arba naujų vietų aplankyti. Visos mano kelionės buvo su reikalu. Sovietiniais laikais tėvai spekuliacijų reikalais tampėsi mus su Ignu ant galinės žigulio sedynės po Balkanus. Plaukimo laikais maišėm Europą dalyvauti varžybose. Ameriką atradau irgi - per universitetą. Niekada nesu pirkusi lėktuvo bilieto, arba planavusi turistauti, kaip normalus žmogus. Ir gal todėl man dabar tai yra labai sunkiai suprantama: kažkur važiuoti iš idėjos. Be to, labai nemėgstu skraidyti, todėl jeigu jau tenka, tai turi būti kažkoks reikalas.
Praėjusį savaitgalį vežėm jaunuosius penkiakovininkus į varžybas Tartu, Estija. Tetis ir anksčiau pasiimdavo į savo komandiruotes, bet šį kartą važiavau, kaip už plaukimą atsakingas asmuo. Valdžios ir autoriteto skonis man vis dar labai naujas dalykas, o ir aš esu tikra, kad juo neretai piknaudžiauju, bet susitvarkiau. Buvo labai smagi ir vertinga patirtis. Tą patį savaitgalį Romoje vyko pasaulio čempionatas ir tik pabaigę vieną rungtį puolėm tikrinti kitos. Man vis reikia priminti, koks nerealus sportas yra penkiakovė... Šiemet Londono Olimpinėse jai jau 100 metų.
Praėjusį savaitgalį vežėm jaunuosius penkiakovininkus į varžybas Tartu, Estija. Tetis ir anksčiau pasiimdavo į savo komandiruotes, bet šį kartą važiavau, kaip už plaukimą atsakingas asmuo. Valdžios ir autoriteto skonis man vis dar labai naujas dalykas, o ir aš esu tikra, kad juo neretai piknaudžiauju, bet susitvarkiau. Buvo labai smagi ir vertinga patirtis. Tą patį savaitgalį Romoje vyko pasaulio čempionatas ir tik pabaigę vieną rungtį puolėm tikrinti kitos. Man vis reikia priminti, koks nerealus sportas yra penkiakovė... Šiemet Londono Olimpinėse jai jau 100 metų.
Subscribe to:
Posts (Atom)