Galvojau, ar verta šitą įraša gadinti kokiais nors pasakojimais. Pasakojimais negadinsiu, bet pagadinsiu paaiškinimais. Šios nuotraukos guli mano foto dėžėje, ir kai jas neseniai ištraukiau, pastebėjau, kad jos jau pradėję gelti. Skaitmeninis fotoaparatas tada man buvo nesuvokiama prabanga, todėl visus keturis savo college swimming metus įamžinau juostiniu aparatu. Nuo pat pirmų dienų mane vadino kiniete, nes fotografavau viską, kaip kokia turistė iš Azijos. Tada ir prasidėjo nuotraukų manija, kuri tęsiasi iki šiol.
Šiandien labai džiaugiuosi ir už ta juostinį Olympus'ą, ir už tą pravardę, nes, tikrai, dabar nebūtų nei vieno tų prisiminimų įrodymo. Šios nuotarukos darytos įvairiose žiemos treniruočių stovyklose, kurias kiekvienais metais gaudavome prieš pat Kalėdas. Pabaigę mokslų semestrą palikdavom snieguotą Cincinnati ir skrisdavom į šiltus kraštus porai savaičių. Viskas atrodo labai gražiai, bet darbas, kurį nudirbdavom per šias stovyklas buvo labai sunkus ir skausmingas. Tokio krūvio, streso, skausmo ir konkurencijos nebuvau turėjus per visą savo gyvenimą. Bet taip pat neturėjau ir tiek protu nesuvokiamų kelionių, nuotykių, pažintų žmonių ir jausmų. Jeigu reikėtų pasverti tai, kiek aš į visą tai įdėjau ir kiek gavau atgal, tai atrodytu, kad apsivogiau. Buvo VERTA. Iš didžiosios raidės.
Jeigu kas turite vaikų, ar kada nors jų turėsite, būtinai leiskite juos sportuoti. Jei ne dėl akivaizdžių su sportu susijusių privalumų, tai dėl mokslo, kelionių galimybių, draujų, disciplinos ir viso to pagažo, kurio ant pečių tikrai nereikės nešiotis, o tik prisiminti, kaip aš dabar prisimenu - patys geriausi metai mano gyvenime!!!
Nors ir reklama, bet šitas video viską paaiškina :)
Galvojau, ar verta šitą įraša gadinti kokiais nors pasakojimais. Pasakojimais negadinsiu, bet pagadinsiu paaiškinimais. Šios nuotraukos guli mano foto dėžėje, ir kai jas neseniai ištraukiau, pastebėjau, kad jos jau pradėję gelti. Skaitmeninis fotoaparatas tada man buvo nesuvokiama prabanga, todėl visus keturis savo college swimming metus įamžinau juostiniu aparatu. Nuo pat pirmų dienų mane vadino kiniete, nes fotografavau viską, kaip kokia turistė iš Azijos. Tada ir prasidėjo nuotraukų manija, kuri tęsiasi iki šiol.
Šiandien labai džiaugiuosi ir už ta juostinį Olympus'ą, ir už tą pravardę, nes, tikrai, dabar nebūtų nei vieno tų prisiminimų įrodymo. Šios nuotarukos darytos įvairiose žiemos treniruočių stovyklose, kurias kiekvienais metais gaudavome prieš pat Kalėdas. Pabaigę mokslų semestrą palikdavom snieguotą Cincinnati ir skrisdavom į šiltus kraštus porai savaičių. Viskas atrodo labai gražiai, bet darbas, kurį nudirbdavom per šias stovyklas buvo labai sunkus ir skausmingas. Tokio krūvio, streso, skausmo ir konkurencijos nebuvau turėjus per visą savo gyvenimą. Bet taip pat neturėjau ir tiek protu nesuvokiamų kelionių, nuotykių, pažintų žmonių ir jausmų. Jeigu reikėtų pasverti tai, kiek aš į visą tai įdėjau ir kiek gavau atgal, tai atrodytu, kad apsivogiau. Buvo VERTA. Iš didžiosios raidės.
Jeigu kas turite vaikų, ar kada nors jų turėsite, būtinai leiskite juos sportuoti. Jei ne dėl akivaizdžių su sportu susijusių privalumų, tai dėl mokslo, kelionių galimybių, draujų, disciplinos ir viso to pagažo, kurio ant pečių tikrai nereikės nešiotis, o tik prisiminti, kaip aš dabar prisimenu - patys geriausi metai mano gyvenime!!!
Nors ir reklama, bet šitas video viską paaiškina :)
.
Wednesday, April 13, 2011
.
cincinnati /
sportas /
swimming
Va, paskaitau tokį įrašą ir pikta pasidaro, kad man negalima sportuoti. Bet plaukti vis vien reikėtų išmokti - atrodo labai smagu. :)
ReplyDeleteP.S. Turiu saują pašto ženkliukų, kuriuos padovanočiau, jei dar jų reikia. Parašyk man ir susitarsim kaip juos perduoti. ;)
aurora.pagone@gmail.com
prisiklausiau ir as cia budama pasakojimu apie college sportus..daug reikia istvermes tikrai.
ReplyDeletekodel grizai i Lietuva ir nelikai bandyt ko rimciau JAV?
Lietuva man pakankamai rimta :) Nenoriu gyvent Amerikoj. Atostogaut, pabludint, pafotkint, apsipirkt - taip :)
ReplyDeleteNet susigraudinau skaitydama.. labai nuoširdžiai ir įkvepiančiai tu rašai..
ReplyDeleteO dabar tu plaukioji savo malonumui, ar kur nors dalyvauji?
panoraminės nutraukos net kvapą gniaužia. super. o ir pati stovyklų emocija perteikta pagirtinai. ir aš džiaugiuosi, kad kaip kokia turistė iš Azijos buvai :)
ReplyDeleteDabar plaukioju savo malonumui. Bet tikrai ne kiekviena diena. Galiu ir menesi neapsilankyt baseine. Kartais sudalyvauju kokiam plaukimo maratone Plateliuose... Nueinu rytais paplaukiot kai busena tokia uzeina... bet ji dazniausiai ilgai netrunka. Man atrodo, bet kuris buves plaukikas pasakytu, kad kai baigia sportuot, vienintelis vanduo i kuri brenda tai buna "dzekuzis" :)))
ReplyDeleteTai reiškia kad atsiplaukiojai, nebesinori? itariu, kad fizinio aktyvumo turbūt tavo organizmas pats reikalauja? tiesiog renkiesi kitką..?
ReplyDeleteAha, organizmui ypac patinka busena PO :) Anksciau nekenciau begimo, bet tik todel, kad jis tiesiog ne mano kunui, bet dabar ismokau myleti begiot. Tam labai padeda grazus oras! O vasara prie juros tai is vis.... :)
ReplyDeleteAkvilin, Tu turi Dievo dovaną perteikti emocijas, išgyvnimus, nuotaiką vaizdais. Aš tiesiog akimis suvalgiau kiekvieną nuotrauką ir atrodo žiūrėdamas net jauti, kaip ošia vandenynas, užuodi chloro kvapą, jauti vėją... kažkas nepaaiškinamai gero... (:
ReplyDelete