• about me
  • menu
  • categories
  • I like the smell of chlorine in the morning. It smels like victory.

    Scan10039
    Scan10046
    Scan10016
    Scan10013
    Scan10014
    Scan10017
    Scan10018
    Scan10019
    Scan10015
    Scan10011
    Scan10010
    Scan10008
    Scan10007
    Scan10003
    Scan10002
    Scan10001
    Scan10005
    Scan10004
    Scan10028
    Scan10050
    Scan10049
    Scan10048
    Scan10022
    Scan10021
    Scan10093
    Scan10091
    Scan10059
    Scan10058
    Scan10057
    Scan10055
    Scan10054
    Scan10023
    Scan10024
    Scan10092
    Scan10090
    Scan10088
    Scan10083
    Scan10081
    Scan10080
    Scan10072
    Scan10065
    Scan10047
    Scan10064
    Scan10086
    Scan10087
    Scan10082
    Scan10085
    Scan10084
    Scan10073
    Scan10070
    Scan10068
    Scan10069
    Scan10089
    Scan10079
    Scan10066
    Scan10067
    Scan10052
    Untitled-1
    Scan10074
    Scan10075
    Scan10076
    Scan10077
    Scan10078
    Scan10042
    Scan10020

    Galvojau, ar verta šitą įraša gadinti kokiais nors pasakojimais. Pasakojimais negadinsiu, bet pagadinsiu paaiškinimais. Šios nuotraukos guli mano foto dėžėje, ir kai jas neseniai ištraukiau, pastebėjau, kad jos jau pradėję gelti. Skaitmeninis fotoaparatas tada man buvo nesuvokiama prabanga, todėl visus keturis savo college swimming metus įamžinau juostiniu aparatu. Nuo pat pirmų dienų mane vadino kiniete, nes fotografavau viską, kaip kokia turistė iš Azijos. Tada ir prasidėjo nuotraukų manija, kuri tęsiasi iki šiol.
    Šiandien labai džiaugiuosi ir už ta juostinį Olympus'ą, ir už tą pravardę, nes, tikrai, dabar nebūtų nei vieno tų prisiminimų įrodymo. Šios nuotarukos darytos įvairiose žiemos treniruočių stovyklose, kurias kiekvienais metais gaudavome prieš pat Kalėdas. Pabaigę mokslų semestrą palikdavom snieguotą Cincinnati ir skrisdavom į šiltus kraštus porai savaičių. Viskas atrodo labai gražiai, bet darbas, kurį nudirbdavom per šias stovyklas buvo labai sunkus ir skausmingas. Tokio krūvio, streso, skausmo ir konkurencijos nebuvau turėjus per visą savo gyvenimą. Bet taip pat neturėjau ir tiek protu nesuvokiamų kelionių, nuotykių, pažintų žmonių ir jausmų. Jeigu reikėtų pasverti tai, kiek aš į visą tai įdėjau ir kiek gavau atgal, tai atrodytu, kad apsivogiau. Buvo VERTA. Iš didžiosios raidės.
    Jeigu kas turite vaikų, ar kada nors jų turėsite, būtinai leiskite juos sportuoti. Jei ne dėl akivaizdžių su sportu susijusių privalumų, tai dėl mokslo, kelionių galimybių, draujų, disciplinos ir viso to pagažo, kurio ant pečių tikrai nereikės nešiotis, o tik prisiminti, kaip aš dabar prisimenu - patys geriausi metai mano gyvenime!!!
    Nors ir reklama, bet šitas video viską paaiškina :)

    Scan10039
    Scan10046
    Scan10016
    Scan10013
    Scan10014
    Scan10017
    Scan10018
    Scan10019
    Scan10015
    Scan10011
    Scan10010
    Scan10008
    Scan10007
    Scan10003
    Scan10002
    Scan10001
    Scan10005
    Scan10004
    Scan10028
    Scan10050
    Scan10049
    Scan10048
    Scan10022
    Scan10021
    Scan10093
    Scan10091
    Scan10059
    Scan10058
    Scan10057
    Scan10055
    Scan10054
    Scan10023
    Scan10024
    Scan10092
    Scan10090
    Scan10088
    Scan10083
    Scan10081
    Scan10080
    Scan10072
    Scan10065
    Scan10047
    Scan10064
    Scan10086
    Scan10087
    Scan10082
    Scan10085
    Scan10084
    Scan10073
    Scan10070
    Scan10068
    Scan10069
    Scan10089
    Scan10079
    Scan10066
    Scan10067
    Scan10052
    Untitled-1
    Scan10074
    Scan10075
    Scan10076
    Scan10077
    Scan10078
    Scan10042
    Scan10020

    Galvojau, ar verta šitą įraša gadinti kokiais nors pasakojimais. Pasakojimais negadinsiu, bet pagadinsiu paaiškinimais. Šios nuotraukos guli mano foto dėžėje, ir kai jas neseniai ištraukiau, pastebėjau, kad jos jau pradėję gelti. Skaitmeninis fotoaparatas tada man buvo nesuvokiama prabanga, todėl visus keturis savo college swimming metus įamžinau juostiniu aparatu. Nuo pat pirmų dienų mane vadino kiniete, nes fotografavau viską, kaip kokia turistė iš Azijos. Tada ir prasidėjo nuotraukų manija, kuri tęsiasi iki šiol.
    Šiandien labai džiaugiuosi ir už ta juostinį Olympus'ą, ir už tą pravardę, nes, tikrai, dabar nebūtų nei vieno tų prisiminimų įrodymo. Šios nuotarukos darytos įvairiose žiemos treniruočių stovyklose, kurias kiekvienais metais gaudavome prieš pat Kalėdas. Pabaigę mokslų semestrą palikdavom snieguotą Cincinnati ir skrisdavom į šiltus kraštus porai savaičių. Viskas atrodo labai gražiai, bet darbas, kurį nudirbdavom per šias stovyklas buvo labai sunkus ir skausmingas. Tokio krūvio, streso, skausmo ir konkurencijos nebuvau turėjus per visą savo gyvenimą. Bet taip pat neturėjau ir tiek protu nesuvokiamų kelionių, nuotykių, pažintų žmonių ir jausmų. Jeigu reikėtų pasverti tai, kiek aš į visą tai įdėjau ir kiek gavau atgal, tai atrodytu, kad apsivogiau. Buvo VERTA. Iš didžiosios raidės.
    Jeigu kas turite vaikų, ar kada nors jų turėsite, būtinai leiskite juos sportuoti. Jei ne dėl akivaizdžių su sportu susijusių privalumų, tai dėl mokslo, kelionių galimybių, draujų, disciplinos ir viso to pagažo, kurio ant pečių tikrai nereikės nešiotis, o tik prisiminti, kaip aš dabar prisimenu - patys geriausi metai mano gyvenime!!!
    Nors ir reklama, bet šitas video viską paaiškina :)

    . Wednesday, April 13, 2011 .

    9 comments

    1. Va, paskaitau tokį įrašą ir pikta pasidaro, kad man negalima sportuoti. Bet plaukti vis vien reikėtų išmokti - atrodo labai smagu. :)

      P.S. Turiu saują pašto ženkliukų, kuriuos padovanočiau, jei dar jų reikia. Parašyk man ir susitarsim kaip juos perduoti. ;)

      aurora.pagone@gmail.com

      ReplyDelete
    2. prisiklausiau ir as cia budama pasakojimu apie college sportus..daug reikia istvermes tikrai.
      kodel grizai i Lietuva ir nelikai bandyt ko rimciau JAV?

      ReplyDelete
    3. Lietuva man pakankamai rimta :) Nenoriu gyvent Amerikoj. Atostogaut, pabludint, pafotkint, apsipirkt - taip :)

      ReplyDelete
    4. Net susigraudinau skaitydama.. labai nuoširdžiai ir įkvepiančiai tu rašai..
      O dabar tu plaukioji savo malonumui, ar kur nors dalyvauji?

      ReplyDelete
    5. panoraminės nutraukos net kvapą gniaužia. super. o ir pati stovyklų emocija perteikta pagirtinai. ir aš džiaugiuosi, kad kaip kokia turistė iš Azijos buvai :)

      ReplyDelete
    6. Dabar plaukioju savo malonumui. Bet tikrai ne kiekviena diena. Galiu ir menesi neapsilankyt baseine. Kartais sudalyvauju kokiam plaukimo maratone Plateliuose... Nueinu rytais paplaukiot kai busena tokia uzeina... bet ji dazniausiai ilgai netrunka. Man atrodo, bet kuris buves plaukikas pasakytu, kad kai baigia sportuot, vienintelis vanduo i kuri brenda tai buna "dzekuzis" :)))

      ReplyDelete
    7. Tai reiškia kad atsiplaukiojai, nebesinori? itariu, kad fizinio aktyvumo turbūt tavo organizmas pats reikalauja? tiesiog renkiesi kitką..?

      ReplyDelete
    8. Aha, organizmui ypac patinka busena PO :) Anksciau nekenciau begimo, bet tik todel, kad jis tiesiog ne mano kunui, bet dabar ismokau myleti begiot. Tam labai padeda grazus oras! O vasara prie juros tai is vis.... :)

      ReplyDelete
    9. Akvilin, Tu turi Dievo dovaną perteikti emocijas, išgyvnimus, nuotaiką vaizdais. Aš tiesiog akimis suvalgiau kiekvieną nuotrauką ir atrodo žiūrėdamas net jauti, kaip ošia vandenynas, užuodi chloro kvapą, jauti vėją... kažkas nepaaiškinamai gero... (:

      ReplyDelete