Dabar jau tikrai paskutinis Edinburgo skelbimas.
Visiškai netikėtai (kaip ir pasakojau "ėjom ėjom, kažin kur nuėjom..."), vaikščiodama užvertus galvą savo pačios svaiguly plasnodama pamačiau užrašą [...]
Dabar jau tikrai paskutinis Edinburgo skelbimas.
Visiškai netikėtai (kaip ir pasakojau "ėjom ėjom, kažin kur nuėjom..."), vaikščiodama užvertus galvą savo pačios svaiguly plasnodama pamačiau užrašą Museum of Childhood. Kaipgi nesureaguosi į tokį, ne?
Užeinam:

Nuo traukinių, iki ligoninės, nuo teatro iki lėlių namų, nuo mėsininko parduotuvės iki mini mašinyčių... Žaislai, turbūt, labai svarbi vaikų ugdymo priemonė... Kai pagalvoju apie savo mažamečius pusseserę ir pusbrolį (3 ir 6 metų amžiaus) ir su kokioms rožinėm, polifonines muzikėles grojančiom, hanos montanos lipdukais apklijuotom plastmasėm jie žaidžia, man skaudą širdį.
Vienas mano pažįstamas mane kažkada bandė įtikinti, kad teletabiai yra geriau už senają, gerąją animaciją... Iš tos nuostabos net pasiginčyti nesugebęjau... Sakė: turiu visus teletabių sezonus kompiutery, ir kai tik vaikas pasiunta, įjungiam teletabius ir vėl visiems gerai...
Sakykit ką norit, bet nieko genialesnio, nuoširdesnio ir labiau teigiamai pamokančio už senąją animaciją per televizorių nemačiau iki šių dienų. Jei ten ir būtą kokios sovietinės smegenų plovimo emulsijos primaišyta, tai aš matyt labiau domėjausi tom gražiom vasilisų suknelėm ir bijojau, kad tik senelis šaltis vasarą neištirptų, kad ką nors užfiksuočiau...
Šitas gražus muziejus, turbūt, surinktas iš laimingų vaikysčių...
Nuo traukinių, iki ligoninės, nuo teatro iki lėlių namų, nuo mėsininko parduotuvės iki mini mašinyčių... Žaislai, turbūt, labai svarbi vaikų ugdymo priemonė... Kai pagalvoju apie savo mažamečius pusseserę ir pusbrolį (3 ir 6 metų amžiaus) ir su kokioms rožinėm, polifonines muzikėles grojančiom, hanos montanos lipdukais apklijuotom plastmasėm jie žaidžia, man skaudą širdį.
Vienas mano pažįstamas mane kažkada bandė įtikinti, kad teletabiai yra geriau už senają, gerąją animaciją... Iš tos nuostabos net pasiginčyti nesugebęjau... Sakė: turiu visus teletabių sezonus kompiutery, ir kai tik vaikas pasiunta, įjungiam teletabius ir vėl visiems gerai...
Sakykit ką norit, bet nieko genialesnio, nuoširdesnio ir labiau teigiamai pamokančio už senąją animaciją per televizorių nemačiau iki šių dienų. Jei ten ir būtą kokios sovietinės smegenų plovimo emulsijos primaišyta, tai aš matyt labiau domėjausi tom gražiom vasilisų suknelėm ir bijojau, kad tik senelis šaltis vasarą neištirptų, kad ką nors užfiksuočiau...
Šitas gražus muziejus, turbūt, surinktas iš laimingų vaikysčių...
posted by
Akvilina
.
Wednesday, September 28, 2011
.
35mm /
glasgow /
keliones /
knygos /
maistas /
ruduo
Subscribe to:
Posts (Atom)