• about me
  • menu
  • categories
  • category
    namai
    Showing posts with label namai. Show all posts
    Showing posts with label namai. Show all posts


    Žiemą kažkaip nesigauna būti nuotykių ieškotoju. Atsikėlus ryte nesiveržiu į lauką. Toliausiai kur veržiuosi, tai prie lango, tik pasižiūrėt į lauką. Bet irgi, tik iš tolo ir saugiai. Net jeigu ir išsikrapštai kur nors, ilgai užsibūt nesinori. Kad ir kokie smagūs būtų žiemos nuotykiai, vistiek, geriausia dalis yra grįžti į šiltus namus. Ir būt namisėda. Šiltai. Labai myliu žiemą, bet būtent todėl, kad ji nelabai draugiška, o namai tokie saugūs. Ir žiemą namuose galima prisigalvot tiek nuotykių! Vienas tokių, be konkurencijos - gaminti ir skaniai valgyt. Kuistis namuose, ką nors sukonstruot, pataisyt, patobulint, gal ateis koks svečias, atsiverts knygą, paskęst internete.
    Ir manęs nei kiek negraužia sąžinė. Nebijau, kad ką nors praleidžiu. Nesigailiu, kad dienos kiek vienodos. Nes žinau - ateis vasara! Ir tada jau miegosi kur papuola, kada papuola, arba iš vis nemiegosi. 

    Šitą metodą nusižiūrėjau nuo meškų :)










    . Sunday, February 18, 2018 .

    meškų miegas

    popular posts

    category
    namai
    Showing posts with label namai. Show all posts
    Showing posts with label namai. Show all posts
    . Sunday, February 18, 2018 .


    Žiemą kažkaip nesigauna būti nuotykių ieškotoju. Atsikėlus ryte nesiveržiu į lauką. Toliausiai kur veržiuosi, tai prie lango, tik pasižiūrėt į lauką. Bet irgi, tik iš tolo ir saugiai. Net jeigu ir išsikrapštai kur nors, ilgai užsibūt nesinori. Kad ir kokie smagūs būtų žiemos nuotykiai, vistiek, geriausia dalis yra grįžti į šiltus namus. Ir būt namisėda. Šiltai. Labai myliu žiemą, bet būtent todėl, kad ji nelabai draugiška, o namai tokie saugūs. Ir žiemą namuose galima prisigalvot tiek nuotykių! Vienas tokių, be konkurencijos - gaminti ir skaniai valgyt. Kuistis namuose, ką nors sukonstruot, pataisyt, patobulint, gal ateis koks svečias, atsiverts knygą, paskęst internete.
    Ir manęs nei kiek negraužia sąžinė. Nebijau, kad ką nors praleidžiu. Nesigailiu, kad dienos kiek vienodos. Nes žinau - ateis vasara! Ir tada jau miegosi kur papuola, kada papuola, arba iš vis nemiegosi. 

    Šitą metodą nusižiūrėjau nuo meškų :)










    . Sunday, August 20, 2017 .


    Mano kraustymosi biografija prasidėjo kai pirmą kartą 19 metų išsirausčiau iš tėvų namų. Tada į vieną  lagaminą sutilpo beveik viskas ką turėjau. O turėjau tik truputį skudurėlių ir visokių naivių pažadų. 
    Dabar kraustausi bent vieną kartą į du metus. Jei ne namus tai darbą. Bent kartą į savaitę prisistatau į studiją su daugiau pundų, dėžių ir rulonų negu sugebu panešti. Nelabai suprantu, kur viskas susikaišioja ir pasideda... Tik aš viena susigaudau, kas čia kur padėta ir kodėl padėta būtent taip. Nes tada ištraukti patogiau, pakelti lengviau, susitvarkyti greičiau. Kuo daugiau darbo ar chaoso čia susikaupia, tuo šilčiau ir jaukiau darosi. Ir NE TAS ŽODIS kaip gerai čia auga gėlės! 
    Visada laukiam svečiuose! 

    Apie tvarką darbe ir namuose kalbėjom su Evelinae-interjeras.lt Nu nes jei manęs kas nepaklaus, pati tikrai nesugalvočiau papasakot... :)















    . Wednesday, January 11, 2017 .



    Esu turėjus ne vieną metų kalendoriaus knygą, užrašų knygą, paišymų knygą, ir šiaip knygą tuščiais lapais dar kokiems nors tikslams... bet niekada jų nenaudojau. Susidėdavau ten atvirlaiškius, tuo metu svarbius popieriukus, ir užsirašydavau aštuonis svarbius filmus, kuriuos reikia pažiūrėt. Tada panešiodavau rankinėj kokias dvi su puse savaitės, nei karto neišsitraukus, tik aptrynus ir nubalnojus tos gražios knygos kampus... tiesiog nereikėjo nieko užsirašinėti. Aš greičiau pamiršiu pasižiūrėti, ką ten tokio svarbaus užsirašiau, negu prisiminsiu senamadiškai - gerai pasukus galvą..
    Ir nuleidau rankas su visom gražiom savo knygom tuščiais lapais...
    Bet praeitais metais sulaukiau Kristaus amžiaus ir pradėjo darytis keisti dalykai. A! Tiesa! Man tėtis yra sakęs, kad kai sulauki Kristaus amžiaus, tada jau gali su tėvuku susėst "bonkelę padaryt." Bonkelės su tėvuku dar nepadariau.. Bet! Pradėjau viską užsirašinėt!
    Ir vistiek! Ne kaip normalus, Kristaus amžiaus žmogus... tą valandą tas, kitą valandą anas... susitikimai, kirpykla, manikiuras, pirkinių sąrašas... pas mane biškį su flomasteriais ir vaivorykštėm, paterliojimais ir minčių debesėliais... ir aš ten žymiuosi, kiek paaugo mano kaktusas... Bandau guostis ir tikiuosi, kad iš tikrųjų - niekas iš flomasterių neišauga, tik tai slepia, kad išaugo! Nes flomasteriai, garantuotai, patinka ir labai rimtoms Kristaus amžiaus moterims su rimtais planais planų knygose. Pasiguodžiau :)
    O jeigu rimtai... tai labai maloni rytinė procedūra, atėjus į darbą, arba spontaniškai sugalvojus, išsitraukti tą apibalnotą knygą ir vingiuotai su debesėliais ten pasižymėt visokio rimtumo reikalus. Pasižymėt, kokių užtrauktukų reikia nusipirkt, kad nepamirščiau, ką tą rytą nuplaukiau.. prisimint, kam turiu pasiūti mėlyną piniginę, ir trumpai apie tą labai gerą gvakamolę!
    Tada viską apspalvoti flomasteriais!






    . Thursday, December 01, 2016 .


    Labas rytas! 
    Vakar Ugnė iš Geri Blogai mane pakvietė į blogerių susitikimą. Tai šiandien ryte jaučiu pareigą pablogint.. kad bent galėčiau sakyt, va, parašiau blogą :) Užvakar... xixi
    Vis bandau surūšiuoti kriterijus, kas padaro kai kurias vietas pačiom mėgstamiausiom, o į kitas nesinori grįžti... Būtų buvę idealu, jei būčiau galėjus ką nors papasakot, kai sėdėjau šitoj skanioj kavinėj ir gavau, turbūt, alkaniausio apžoros pusrytį. 
    Turiu pasakyt, kad nebūti apžora kai keliauju, man sekasi prasčiau, negu šiaip paprastą dieną. Būdama namuose beveik niekada nesilankau kavinėse (ne dėl to, kad Kaune nėra kur nueiti. Nors būten todėl, kai turiu svečių, labai kankinuosi ir nežinau kur juos nuvesti...) O todėl, kad turiu procedūrą! Kiekvieną rytą gaminu porcijas visai dienai, o gal net kelioms į priekį. Keliauju į darbą su savo tarbutėm ir pietų indeliais, valgau ten kur dirbu, žiūrėdama kokį nors juokelį internete. Žinau, įpročiai ne patys elegantiškiausi, bet kažkodėl džiaugiuosi savo rutinom, kurios man labai patogios ir artimos. 
    Va, kai tik kur nors išvažiuoju - prasideda dvi anomalijos! Ištisai miegu, ir valgau viską, kur tik gerai atrodo. Jokių tarbučių, jokių indelių. Galėčiau eiti iš vienos kavinės į kitą ir viską degustuot. Vienoj užkandis, kitoj pietūs, trečioj desertas, ketvirtoj atsigert. 
    Ir paskui, žinoma, pasnausti. 





    . Wednesday, November 23, 2016 .


    Buvo kažkur pas mane toks įrašas apie mano kelioninius įpročius. Arba tiksliau jokių kelioninių įpročių, nes kelionių tiesiog nebuvo. Kas man anksčiau atrodė neįsivaizduojama ir netaupu keliauti 'šiaip sau', dabar taip gaunasi daugiau negu norėčiau. 
    Anksčiau, bet koks pasiskraidymas, naujas miestas ir stiprūs įspūdžiai buvo poilsis ir atotrūkis. Dabar tai labai didelis krūvis ir atsakomybė. Jeigu anksčiau grįždavau namo su kokiais naujais batais, prisižiūrėjus gavės madų su nauju požiuriu į plaukų lankelius, fainu žurnalu ar arbatos dėžute, tai dabar galva negauna jokio oro gurkšnio, minutės susigulėjimui. Nebeprisimenu, kas kurioj vietoj buvo, kur mačiau tą ir kitą. Čia panašiai, kaip žiūrėti po keturis kino pavasario filmus per diena. Taip! Apžoros taip daro!
    O svarbiausia! Svarbiausia, kad namai niekada nebuvo toks saldus tikslas, Kaunas seniai buvo toks gražus žodis, mano virtuvė retai buvo pati šilčiausia užuovėja.