Praeitą savaitę labai dažnai sakiau "kaip gerai, kad kai kurie dalykai nesikeičia." Nuvažiuoji į festivalį ir gali labai smarkiai atsipalaiduoti, nes niekur nepasiklysi, viskas vietoj, tvarkoj, laiku, ten pat. Jautiesi, kaip namie, tik pigiau :) Net ir nuvažiavus į Gdanską, kur senamiesčio gatvės ošia turistais, kaip kokiam Londone!
Laikai, kai surasti pigias atostogas netoli Lietuvos darosi sunku, o va, prašau - savaitė Lenkijoj ir nuo vieno šūvio guli eilė gatavų zuikių: festivalis su daug daug gyvos muzikos, ekskursija Gdanske, nuostabus balto smėlio Baltijos jūros paplūdimys, pigūs ir labai skanūs naminiai koldūnai su bulvėm ir sūriu, pusiau geras oras ir žinoma kompanija!
Paskutinį kartą Gdanską mačiau prieš maždaug keturis metus. Truputį pasimečiau, ar mano atmintis simuliuoja, ar ištikrųjų čia viskas kitaip. Koks gražus, kruopščiai sutvarkytas ir labai fotogeniškas miestas! Ir kokie elegantiški santykiai tarp seno ir naujo! Nardėm po tiltais, skersgatviais, bromais ir prieplaukom. Ir kokie šilti čia žmonės! Nuo padavėjų, kurie nemoka jokių užsienio kalbų, bet stengiasi visom kaip tik sugeba, iki tūkstantinių minių, kurios kaip niekur kitur šiltai ošia koncertuose, tau pakelia akinius, jei šokdamas pameti, užleidžia į eilę...
Tikrai, labai gerai, kad kai kurie dalykai niekad nesikeičia. Nebent jie keičiasi į gerą :)
Namuose jau beveik Kalėdos (apie tai atskira kalba. ir greičiausiai įrašas)
O Kaunas, šį rudunį (kaip ir kiekvieną rudenį, tikriausiai.... bet kai niekur nedalyvauji - nesiskaito...) labai turiningas, gražus ir mandagus!
Naujas (sarmatos vertas) mano pirmas kartas - apsilankyti Kauno įgulos karininkų ramovėj, kur paskutinę savaitę vyksta nuostabi tarpukario baldų paroda! Labai rekomenduoju! O rytoj (10.15) retro dainos ir šokio šventė! Tikiuosi ten bus daug mielų veteranų, jiems parankėse garbaus amžiaus damų, savo pačiuose gražiausiuose išeiginiuose apdaruose!
Visi, kas užeina į studiją kreipiasi į mane JŪS. Anksčiau gal ir būčiau taisiusi, o dar anksčiau ir pasipiktinus... Bet kadangi vaikams jau esu teta - nei trupučio! Ir kaip labai džiaugiuosi, kokį gražų formalumą mes vienas kitam, tik susipažinę, dovanojam!
Vasara 2013 buvo kaip koks Švediškas stalas: visko daug, labai skanaus ir negalima nieko palikt nesuvalgyto. Įvykiai dvi savaites atgal atrodo kaip seniausia istorija. Jei ne nuotraukos, tai visus tuos prisiminimus užkastų krūva naujų. Jei dabar darytume kokią suvestinę - reiktų karpyti serijomis. Pirma - Granatinė LIVE 2013. Ji išsiskyrė sensacingais išradimais, pamokančiais nusiminimais, Rumšiškių užkariavimu ir rekordiniais karščiais! Muzikai reiktų leisti pasitaisyti kitais metais, bet mes ne kaprizingi, mėgaujamės tuo, ką gaunam!
