• about me
  • menu
  • categories
    • category
    sekmadienis
    Showing posts with label sekmadienis. Show all posts
    Showing posts with label sekmadienis. Show all posts


    Koks gražus ir netikėtai šiltas spalis. Labiausiai netikėta, kad namuose šalčiau nei lauke. Ir skalbiniai labai ilgai nedžiūsta. Ir jau jau nebe daug trūksta, kad išstenėčiau tą sakinį, kaip kokį didelį keiksmažodį - negaliu sulaukt, kada įjungs šildymą! 
    Ta netikėta temperatūros proga reikia eiti netikėtai pasivaikščioti. Nes pasivaikščioti mano žodyne reiškia eiti kažkur be tikslo ir prasmės. Tai lygu laiko švaitymui. Bet daleiskim, kad einam į spurginę! 
    Vaikštai sau kimšdamas spurgas ir netikėtai sutinki savo lietuvių kalbos mokytoją/auklėtoją... Niekas kitas taip netikėtai neišmuša iš vėžių ar pastato tave į vietą, ar pastato tau kai ką daugiau tiesiai prieš nosį, kaip kad sutikti savo lietuvių kalbos mokytoją ir pakalbėti apie gyvenimo pasiekimus po 16 metų pertraukos. Taip, aš mokyklą baigiau prieš 16 metų. Tai yra baisu. Ne taip baisu, kaip baisu lietuvių kalbos mokytojai. Ji mokyklą baigė prieš 40 metų. Dar ne viskas taip blogai. 
    Esmė tame, kad lietuvių kalbos mokytoja/auklėtoja žinoma norės pasmalsauti kaip čia tiem jos vaikam sekasi gyvenimas... Kiek atžalų jie pagimdė Lietuvai ir kitokių privalomų pasiteiravimų. Esmė tame, kad mano gyvenime aplink mane sukasi žmonės, kuriems jau seniai nebereikia aiškinti, kad visada buvau ir vis dar esu 'late bloomer'. Kad viskas man nesigauna iš pirmo karto, ar bent jau taip greitai kaip normaliems žmonėms. Kad truputį nespėju. Vis dėl to, dar tik prieš dvi savaites įsidrąsinau užkalbinti žmones gatvėje.  Ir kai jau buvau atpratus dėl viso to teisintis, tada sutikau lietuvių kalbos mokytoją. Ir tik tada, atsakinėdama į jos klausimus pati išgirdau, ką pati garsiai sakau.  
    Tada reikėjo dar vienos spurgos nervams nuraminti... 
    Nepaisant visko, tai buvo labai šiltas ir netikėtai malonus susidurimas. Jaučiuosi nugramdžiusi dar vieną kriaušytę ir dar kartą maloniai pasigrožėjusi mūsų visų skirtumais, kurie gyvenimą padaro tik įdomesniu! Ir viskas yra gerai, net jei ir per vėlai. 
    Gražios bobų vasaros! 






    P.S. Turiu jums dovaną. Prašau klausytis garsiai!
    continue reading
    posted by . Tuesday, October 09, 2018 . / / / / / /
    1 comment
    at

    bigger picture

    Subscribe to: Posts (Atom)
    Powered by Blogger
    ToksVisoks © 2011
    category
    sekmadienis
    Showing posts with label sekmadienis. Show all posts
    Showing posts with label sekmadienis. Show all posts
    posted by . Tuesday, October 09, 2018 . / / / / / /


    Koks gražus ir netikėtai šiltas spalis. Labiausiai netikėta, kad namuose šalčiau nei lauke. Ir skalbiniai labai ilgai nedžiūsta. Ir jau jau nebe daug trūksta, kad išstenėčiau tą sakinį, kaip kokį didelį keiksmažodį - negaliu sulaukt, kada įjungs šildymą! 
    Ta netikėta temperatūros proga reikia eiti netikėtai pasivaikščioti. Nes pasivaikščioti mano žodyne reiškia eiti kažkur be tikslo ir prasmės. Tai lygu laiko švaitymui. Bet daleiskim, kad einam į spurginę! 
    Vaikštai sau kimšdamas spurgas ir netikėtai sutinki savo lietuvių kalbos mokytoją/auklėtoją... Niekas kitas taip netikėtai neišmuša iš vėžių ar pastato tave į vietą, ar pastato tau kai ką daugiau tiesiai prieš nosį, kaip kad sutikti savo lietuvių kalbos mokytoją ir pakalbėti apie gyvenimo pasiekimus po 16 metų pertraukos. Taip, aš mokyklą baigiau prieš 16 metų. Tai yra baisu. Ne taip baisu, kaip baisu lietuvių kalbos mokytojai. Ji mokyklą baigė prieš 40 metų. Dar ne viskas taip blogai. 
    Esmė tame, kad lietuvių kalbos mokytoja/auklėtoja žinoma norės pasmalsauti kaip čia tiem jos vaikam sekasi gyvenimas... Kiek atžalų jie pagimdė Lietuvai ir kitokių privalomų pasiteiravimų. Esmė tame, kad mano gyvenime aplink mane sukasi žmonės, kuriems jau seniai nebereikia aiškinti, kad visada buvau ir vis dar esu 'late bloomer'. Kad viskas man nesigauna iš pirmo karto, ar bent jau taip greitai kaip normaliems žmonėms. Kad truputį nespėju. Vis dėl to, dar tik prieš dvi savaites įsidrąsinau užkalbinti žmones gatvėje.  Ir kai jau buvau atpratus dėl viso to teisintis, tada sutikau lietuvių kalbos mokytoją. Ir tik tada, atsakinėdama į jos klausimus pati išgirdau, ką pati garsiai sakau.  
    Tada reikėjo dar vienos spurgos nervams nuraminti... 
    Nepaisant visko, tai buvo labai šiltas ir netikėtai malonus susidurimas. Jaučiuosi nugramdžiusi dar vieną kriaušytę ir dar kartą maloniai pasigrožėjusi mūsų visų skirtumais, kurie gyvenimą padaro tik įdomesniu! Ir viskas yra gerai, net jei ir per vėlai. 
    Gražios bobų vasaros! 






    P.S. Turiu jums dovaną. Prašau klausytis garsiai!
    continue reading
    1 comment
    at

    bigger picture
    posted by . Sunday, June 05, 2016 . / / / / / /


    Prieš porą dienų gavau bart. Tiksliau ne bart, o tokį gražų papurtymą. 
    Aš visada sakau, kad jei žmonės ko nors labai nori, niekas jų nesustabdys. Nei per daug darbo, nei per mažai pinigų, nei per sunki užduotis... Jeigu nori, rasi būdų, jeigu nenori, rasi pasiteisinimų. Blogo rašymas nei išgyvenimo priemonė, nei kokia nauda ar prievolė. Tiesiog būdas pasikalbėti su tais, kurie kartais užsuka pasiklausyti.. O svarbiausia - saviraiška. Šito žodžio nevartojau kokį 15 metų, bet taip pat - dienoraštis, kurį aš jau ne vieną kartą labai smagiai pati verčiau, krizenau, stebėjausi... 

    Ir tada gaunu Viktorijos iš Geri Blogai žinutę. Sako, kur tu? 
    O aš apsileidus. Nesustoju, nesusimąstau, nepapostringauju ne tik garsiai, bet net ir tyliai pati sau. O vis dėl to, šitas blogas apvertė pusę mano gyvenimo aukštyn kojom. Nei tada, nei dabar nežinau, kur tai veda, bet reiktų dar pasivaikščiot :)

    Šį savaitgalį pasivaikščiojau po mišką. Nušienavau dilgėlių šaršalyną užaugusį ant komposto kalno ir nenorėjau švaistyti nei lapelio. Mano kompostinės dilgelės penkių žvaigždučių! Internetas pilnas patarimų ir receptų, kaip turiningai panaudoti šviežias ir džiovintas dilgėles. O aš vadovaujuosi principu "fake it till you make it." Nelabai ką moku, dar mažiau ką nors suprantu, tingiu skaityti instrukcijas, bet eksperimentuoti su savo rankom ir tai, ką galima jomis nusiskinti - mano mėgstamiausias laiko švaistymas.  Bandysiu, darysiu, greičiausiai nesėkmingai, bet nepasiduodant.

    Šiandienos eksperimentas - dilgėlių kaukė plaukams. 
    Dilgėlių sultys viską dažo labai žaliai, todėl bandyti namuose reiktų tik su pirštinėm ir toliau nuo baltų staltiesių. Su gramais nesivarginam - imam didelį kuokštą dilgėlių, dedam į puodą, lašelis vandens, kad nesudegintume belnderio (kaip kad aš, nes sausos dilgėlės trinasi gan sunkiai) :) Viską smulkiai smulkinam, nukošiam merliumi, o paskui pasigurkšnodamos tom pačiom sultim, terliojamės galvą nuo šaknų. Blondinės būkit atsargios - sodri žalia spalva gali tamsinti. Tada šiltai apsikamšę (pvz: plaukimo kepuraitė) panešiojam porą valandų ir švariai išplaunam. Už ilgalaikį rezultatą -  neatsakau :) Nors stebuklingą dilgelių poveikį garantuoja nesuskaičiuojami šaltiniai... Apie pasiekimus papasakosiu vasaros eigoje. 




    continue reading
    No comments
    at

    jeigu trūksta idėjų kaip tinginiauti
    posted by . Monday, October 27, 2014 . / / / / / / / /

    Dar net lapų lavonėliai neatvėso, o mes jau Kalėdas organizuojam. Puikus, turiningas ir labai veiklus savaitgalis. Prie naujų girliandų netgi priderinom labai Kalėdinį kumpį ir svečius. 
    Tokiems karoliams nereikės daugiau nei dviejų valandų užsiėmimo. Konkorėžių pilnos pamiškės ir parkai. Purškiami dažai, galimas daiktas, galėtų užkonservuoti kokį klevo lapą ar šaltalankio šakelę.  Dar du mėnesiai išradimams ir nuotaikai augti.. Gal kas turit originalesnių išradimų?














    continue reading
    2 comments
    at

    Koridoriaus karoliai
    posted by . Sunday, March 10, 2013 . / / /

    IMG_7195 copy IMG_7197 copy IMG_7198 copy

    Pagal taisyklę turėtų būti, kad kuo labiau sensti, tuo daugiau patirties turi, tuo geriau viską darai, ane?
    O kaip taip atsitinka, kad kai tik sudainuoji geriausias dainas, visi talentai išgaruoja? Arba gal prigaruoja tinginio ir tas tinginys aprūko akis bet kokiai talentingai progai.
    Neseniai pas mamą radau kelis senus jos talento įkalčius. Siuvosi sau, panešiojo, kai atsibodo atidavė man... o kai man atsibodo, piniginę dar gavo pagadint brolis...  Viską susumavus - daikto gyvenimas apie 12 metų. Į pačią pabaigą - labai intensyvus gyvenimas. Piniginė dar dabar gyva, tiesa, gerokai panešiota. Pradėjau čiupinėti, nagrinėti, kažką pasižymėti... EINA SAU! Tokiai pasiūti neturėčiau kantrybės, net jei turėčiau talento. Ir pati mama sakė, kad nieko panašaus dabar nepakartotų...
    Tas pat ir su rankinę. Tai buvo pirma mano "moteriška" tašė, kurią vietoj kuprinės gavau tampyti į mokyklą, kokioj 9 klasėj.
    Dabar prisimenu kiekvieną savo tvarkymosi isteriją, kai metu į šiukšlių dėžę viską, kas tuo metu nenaudojama. Dabar jau neprisimenu, bet esu garantuota, kad atsikračiau daug gerų dalykų. Dabar labai džiaugiuosi, kad po ranka nepasimaištė šitos dvi, asmeniniais sumetimais labai vertingos relikvijos. Vienas dalykas yra sunešiotos guminės šliurės, visai kitas - savo porciją gavęs odinis jaunystės įrodymas. Pavasarį išleisiu ją pasiganyt.

    P.S. O jūs pamatytumėt koks pavasaris pas mus ant palangės... Vėliau! :)

    IMG_6609 copyIMG_6611 copy IMG_6614 copy
    continue reading
    2 comments
    at

    Muziejus
    posted by . Sunday, December 09, 2012 . / / / /

    Šiandien pagalvojau, kad nuo to laiko, kai namuose atsirado Brother 420, aš, galima sakyti, neleidau sau turėti laisvo savaitgalio. Ir kažkaip taip atsitiko, kad paskutinį sekmadienį iki dviejų Kalėdinių turgų, likus dviem savaitėm iki švenčių ėmiau ir pasikirtau... Negaliu ir viskas. Už tai pakilo apetitas tvarkytis. Irgi ne pagal tvarkaraštį, bet terapija gera.
    Ir sėdžiu dabar prie savo klijais nebeapterlioto, švaraus stalo, sau su gražiai nulakuotais nagais, atsargiai kišų šokolado plytelę į burną ir tvarkau nuotraukas būsimiems įrašams, kurių kažkaip prisirinko iš niekur...
    O šiandien demonstruoju, kaip užklasinės veiklos metu ruošiu vizitines korteles ir kainų etiketes kito savaitgalio turgams. Ir laukiu, kol iš dangaus nukris kokia atsitiktinė, patogi pažintis, kuri mane priprotins ir padės pagaliau pasidaryti kokybiškas ir gražias vizitines už neskausmingą kainą...
      VizitinesVizitines Vizitines Vizitines VizitinesVizitines

    Aš, ir mano, kol kas dar nebrokuotas manikiūras, einam toliau švaistyti sekmadienio :)
    continue reading
    6 comments
    at

    popierizmas
    posted by . Monday, April 23, 2012 . / / / / / /

    Pusmaratonis16 Pusmaratonis18 Pusmaratonis19 Pusmaratonis20 Pusmaratonis21 Pusmaratonis22 Sporbaciai Pusmaratonis2 Pusmaratonis10 Pusmaratonis23 Pusmaratonis5 Pusmaratonis17 Pusmaratonis12 Pusmaratonis3 Pusmaratonis14 Pusmaratonis4Pusmaratonis11 Pusmaratonis6 Pusmaratonis15 Pusmaratonis7 Pusmaratonis9 Pusmaratonis8 Ieškau, gal galvoj kur guli vienas solidus sakinys, kaip apibūdinti praėjusį savaitgalį, bet nerandu... Jeigu vienas žodis, tai būtų sportiškas. Sudalyvavau I-me Vilniaus pusmaratone, bet tik kaip krepšių ir drabužių kabykla, fotografė ir sirgalė. Ir pavydėjau visiems skubantiems, bėgantiems, prakaituojantiems, puškuojantiems, vargstantiems ir labai patenkintiems... (nu nes nežinau, ar buvo ten tokių, kurie bėgo per prievartą ir turėjo nusiskundimų...) Bet bus dar tų bėgimų...
    Pagaliau sutikau maratonų herojų - jeeeee! Buvo labai malonu! :)
    Sekmadienio rytą, lietus_ne_lietus vyko Nike Aš Bėgu antroji treniruotė ir šitos jau negalėjau praleisti - apsipatenkinau. Buvo net galima išbandyti naujus nike bėgimo batus! Kas dar nespėjo nei vienoj sudalyvaut, labai rekomenduoju (kitą sekmadienį 11:00 Vingio parke prie estrados)!
    O toliau jau varniukų alus, daug skanaus pietų miego, visokių įdomių valgių, krizenimų, padūsavimų ir gero oro... Ateinantį atostoginį savaitgalį keliamės į Kauną.
    continue reading
    6 comments
    at

    1/2
    Subscribe to: Posts (Atom)
    back to top
    toks visoks .
    design + code gbml