Vyksta kažkoks
bipolar laiko prasmės sutrikimas. Visą rytą laksčiau, reikalus tvarkiau, o antrą dienos pusę neturiu ką su savim padaryt. Pažiūrėjau vieną filmą, nupyniau dvi apyrankes, suvalgiau vieną leda ir bizy'akas baigėsi.
Nesuprantu, kaip žmonės gali baliavoti tris, keturias dienas išeilės neišsiblaivydami ir miegodami kur papuola... Arba tiksliau, nesuprantu, kaip mano amžiaus žmonės dar turi sveikatos visam šitam. Aš irgi norėčiau... Bet negaliu net apčiuoti savo pasikirtimo mąstų po panašių savaitgalių. Aš galiu prie stalo užknakrti, jei tik man pasirodys minkšta galvą paremti į kurį nors šoną. Tai va. Dabar ir aiškinuosi, kaip ten būna...
Tiesa, kas nors užsiminėjate
šita nesamone ⤵ ? Kokia nuostabi nesamonė ir būdas sutaupyti vietos kompiutery
+ išsisaugoja visi link'ai
= lengva atiduoti pagarbą šaltiniui! Vieną gražų vakarą man tai kainavo geras dvi valandas nemiego. Kai jau galvoju, kad nieko naujo sugalvoti nebeįmanima, jie ima ir sugalvoja!
⤹ Labai nemėgstu visokiu nekokybiškų youtube klipukų, kuriuos žmonės krauna ant interneto vos tik pagauna ką nors gadinant orą... Ir blogų koncertinių įrašų nemėgstu, kai ten viskas makaluojasi, artinasi, tolinasi, girgžda ir braška... Bet tai tik kliedesiai, nes aš esu pati tokių klipukų prikrovus. Apsčiai! Šiandien įdėjau Paolo Nutini (
herojui lauktuvių parvežiau :) siaubingai nesveiko smagumo MGMT versiją. Koveriai mane trikdo. Ilgai negalėjau susigaudyti, kieno tas geras gabalas?
Klipo žiūrėti nereikia. Galima tik paklausyti (: nors šaika gerai siautė, tai galima ir pažiūrėti).
Kas klauso Paolo, pastebėjot, kaip dažnai pas jį dainų tekstuose būna "miss my mother, miss my father, miss my sister, miss my home" ir t.t.? Tokiose pasikartojančiose tendencijose kvepia biografiniais elementais ir man tai labai patinka.