• about me
  • menu
  • categories
  • category
    keliones
    Showing posts with label keliones. Show all posts
    Showing posts with label keliones. Show all posts


    Vykdau pažadus. Su pasididžiavimu! Kokia sarmata nepamatyti Labanoro valdų iki tokio solidaus amžiaus. Neatleistina!
    O Labanoras - didis ir vešlus, ir paslaptingas, ir netikėtas. Aukštaitijos nacionalinio parko informacijos centre neatsakėm beveik nei į vieną viktorinos klausimą. Puiki centre dirbanti Danguolė, viena iš dviejų likusių darbuotojų, apiplovė mus srautu įdomios informacijos apie Labanorą ir jo apylinkes, visą klebonų dinastija ir kaimo melodramas, sklypų kainas, šventes ir pasibuvimus, kurių tikrai daugiau negu aš prisiruošiu aplankyti Kaune. Pats informacijos centras labiau pritaikytas vaikams, bet, galbūt, būtent todėl mes taip įsijautėm. Landžiojom, kilnojom, dėliojom, spėliojom ir spaudėm mygtukus ir kiek visko sužinojom! 
    Tam pačiam kieme, ant senos mergaičių gimnazijos pamatų įsikūręs Labanoro viešbutis ir restoranas, kur galima paragauti tik šiam regionui būdingos žuvies, bulvinių blynų su garšva ir anties kiaušiniu, o vietinis samagonas užsakomas po slaptažodžiu "stalo vandenukas". Puikus aptarnavimas, mediniai staliukai po nuo obuolių apsunkusiom obelim, gardas pilnas nuostabiausių gaidžių ir vištų, į kurį, kaip į telenovelę paspoksoti tikrai norės ne tik vaikai, bet ir suaugę!
    Su palapinėm nutūpėm Liškiavoje, senosios svirnos parke, plaukėm baidarėm nuostabaus grožio Kiaunos upe, su siurprizais, kliūtim ir nuotykiais, ant laužo virėm pomidorinę ryžių sriubą, bet galiasiai valgėm pomidorinį ryžių plovą. Lipom į apžvalgos bokštą, ėjom pažintiniu Labanoro taku, kiauriai sulijom ir nei kiek nenusiminėm. Ir tai tik dviejų savaitgalio dienų nuotykis! Visiem įmanomas ir piniginei tikrai įkandamas! 
    Ir kaip visada, po tokio žygio tik viena išvada - Lietuva yra nuostabi!





















    . Wednesday, August 29, 2018 .

    Labanoras didysis

    category
    keliones
    Showing posts with label keliones. Show all posts
    Showing posts with label keliones. Show all posts
    . Wednesday, August 29, 2018 .


    Vykdau pažadus. Su pasididžiavimu! Kokia sarmata nepamatyti Labanoro valdų iki tokio solidaus amžiaus. Neatleistina!
    O Labanoras - didis ir vešlus, ir paslaptingas, ir netikėtas. Aukštaitijos nacionalinio parko informacijos centre neatsakėm beveik nei į vieną viktorinos klausimą. Puiki centre dirbanti Danguolė, viena iš dviejų likusių darbuotojų, apiplovė mus srautu įdomios informacijos apie Labanorą ir jo apylinkes, visą klebonų dinastija ir kaimo melodramas, sklypų kainas, šventes ir pasibuvimus, kurių tikrai daugiau negu aš prisiruošiu aplankyti Kaune. Pats informacijos centras labiau pritaikytas vaikams, bet, galbūt, būtent todėl mes taip įsijautėm. Landžiojom, kilnojom, dėliojom, spėliojom ir spaudėm mygtukus ir kiek visko sužinojom! 
    Tam pačiam kieme, ant senos mergaičių gimnazijos pamatų įsikūręs Labanoro viešbutis ir restoranas, kur galima paragauti tik šiam regionui būdingos žuvies, bulvinių blynų su garšva ir anties kiaušiniu, o vietinis samagonas užsakomas po slaptažodžiu "stalo vandenukas". Puikus aptarnavimas, mediniai staliukai po nuo obuolių apsunkusiom obelim, gardas pilnas nuostabiausių gaidžių ir vištų, į kurį, kaip į telenovelę paspoksoti tikrai norės ne tik vaikai, bet ir suaugę!
    Su palapinėm nutūpėm Liškiavoje, senosios svirnos parke, plaukėm baidarėm nuostabaus grožio Kiaunos upe, su siurprizais, kliūtim ir nuotykiais, ant laužo virėm pomidorinę ryžių sriubą, bet galiasiai valgėm pomidorinį ryžių plovą. Lipom į apžvalgos bokštą, ėjom pažintiniu Labanoro taku, kiauriai sulijom ir nei kiek nenusiminėm. Ir tai tik dviejų savaitgalio dienų nuotykis! Visiem įmanomas ir piniginei tikrai įkandamas! 
    Ir kaip visada, po tokio žygio tik viena išvada - Lietuva yra nuostabi!





















    . Sunday, June 03, 2018 .


    Prie proginio įrašo, atrodytų, reikia prisėst, susikaupt, bet man kažkaip nesidėlioja niekas, kol tikrai neprisėdu ir nepapilu to, kas pilasi būtent tą minutę.
    Va dabar pilasi, tai naudojuosi proga. 
    Didelio krūvio nėra, tiesiog yra proga. 
    35.
    O 35 proga tokia prie rimtesnių. Nors tokia nelabai konkreti. Toks amžius, kai nesuprasi ar jau laikas būti viskuo, kuo suaugę žmonės "turi" būti... ar būti kažkuo kitu. 
    Tai aš būnu kažkuo kitu. Kuom - man pačiai nėra galutinai aišku. Bet aišku viena - reikia būti ne tuom, kas geriausiai atrodo, o kuo geriausia jautiesi būdamas.

    Aš labai gerai jaučiuosi šiek tiek suvaikėjus. Kur nereikia - per daug atsipalaidavus. Kur nepriklauso - per daug rimta. Iš šalies atrodau kažkur įstrigus... nesuprasi kuria linkme judanti... gal truputį pasimetus, bet su keliais tvirtais įsitikinimais. Taip eini, ieškai, atrandi, klysti, laikinai džiaugiesi. Ir, atrodo, tai yra būtent tai, dėl ko gyveni - laikinai džiaugtis!
    Geriausia, ką gali išspausti ir tai - optimistiškai nusiteikus. 
    35, o aš visai niekur neskubu. Greičiau truputį vėluoju: išmokti, suprasti, susitaikyti, prisitaikyti, kovoti, laimėti/pralaimėti. Stebėti kiekvieną reakciją, sukonspektuoti kiekvieną atoveiksmį. Sakau - nebenoriu kartoti klaidų, bet kad ir kaip stengčiausi tos klaidos vis naujos ir jų tiek daug, kad kartotis būtų tikra prabanga. Kaip skaityti tą pačią knygą antrą kartą.

    Tai va. Jeigu jum kyla pagunda driogstelt, kad jūs žinot, kas esate, kur einate ir apskritai viską suprantat, ... aš tikiuosi, kad jums taip ir yra. Man pvz. niekas nei aišku nei suprantama. 
    Taip ir blaškausi... ir ne gražius pėdsakus smėlyje palieku...
    o šliaužimo keliais ruožus arimo laukuose. 

    Ačiū už tai!

    P.S. Reklama Italijai. Čia niekada nepritrūksi atradimų, kad ir kiek kartų atvažiuotum...