• about me
  • menu
  • categories
    • category
    miestas
    Showing posts with label miestas. Show all posts
    Showing posts with label miestas. Show all posts


    Koks gražus ir netikėtai šiltas spalis. Labiausiai netikėta, kad namuose šalčiau nei lauke. Ir skalbiniai labai ilgai nedžiūsta. Ir jau jau nebe daug trūksta, kad išstenėčiau tą sakinį, kaip kokį didelį keiksmažodį - negaliu sulaukt, kada įjungs šildymą! 
    Ta netikėta temperatūros proga reikia eiti netikėtai pasivaikščioti. Nes pasivaikščioti mano žodyne reiškia eiti kažkur be tikslo ir prasmės. Tai lygu laiko švaitymui. Bet daleiskim, kad einam į spurginę! 
    Vaikštai sau kimšdamas spurgas ir netikėtai sutinki savo lietuvių kalbos mokytoją/auklėtoją... Niekas kitas taip netikėtai neišmuša iš vėžių ar pastato tave į vietą, ar pastato tau kai ką daugiau tiesiai prieš nosį, kaip kad sutikti savo lietuvių kalbos mokytoją ir pakalbėti apie gyvenimo pasiekimus po 16 metų pertraukos. Taip, aš mokyklą baigiau prieš 16 metų. Tai yra baisu. Ne taip baisu, kaip baisu lietuvių kalbos mokytojai. Ji mokyklą baigė prieš 40 metų. Dar ne viskas taip blogai. 
    Esmė tame, kad lietuvių kalbos mokytoja/auklėtoja žinoma norės pasmalsauti kaip čia tiem jos vaikam sekasi gyvenimas... Kiek atžalų jie pagimdė Lietuvai ir kitokių privalomų pasiteiravimų. Esmė tame, kad mano gyvenime aplink mane sukasi žmonės, kuriems jau seniai nebereikia aiškinti, kad visada buvau ir vis dar esu 'late bloomer'. Kad viskas man nesigauna iš pirmo karto, ar bent jau taip greitai kaip normaliems žmonėms. Kad truputį nespėju. Vis dėl to, dar tik prieš dvi savaites įsidrąsinau užkalbinti žmones gatvėje.  Ir kai jau buvau atpratus dėl viso to teisintis, tada sutikau lietuvių kalbos mokytoją. Ir tik tada, atsakinėdama į jos klausimus pati išgirdau, ką pati garsiai sakau.  
    Tada reikėjo dar vienos spurgos nervams nuraminti... 
    Nepaisant visko, tai buvo labai šiltas ir netikėtai malonus susidurimas. Jaučiuosi nugramdžiusi dar vieną kriaušytę ir dar kartą maloniai pasigrožėjusi mūsų visų skirtumais, kurie gyvenimą padaro tik įdomesniu! Ir viskas yra gerai, net jei ir per vėlai. 
    Gražios bobų vasaros! 






    P.S. Turiu jums dovaną. Prašau klausytis garsiai!
    continue reading
    posted by . Tuesday, October 09, 2018 . / / / / / /
    1 comment
    at

    bigger picture

    Subscribe to: Posts (Atom)
    Powered by Blogger
    ToksVisoks © 2011
    category
    miestas
    Showing posts with label miestas. Show all posts
    Showing posts with label miestas. Show all posts
    posted by . Tuesday, October 09, 2018 . / / / / / /


    Koks gražus ir netikėtai šiltas spalis. Labiausiai netikėta, kad namuose šalčiau nei lauke. Ir skalbiniai labai ilgai nedžiūsta. Ir jau jau nebe daug trūksta, kad išstenėčiau tą sakinį, kaip kokį didelį keiksmažodį - negaliu sulaukt, kada įjungs šildymą! 
    Ta netikėta temperatūros proga reikia eiti netikėtai pasivaikščioti. Nes pasivaikščioti mano žodyne reiškia eiti kažkur be tikslo ir prasmės. Tai lygu laiko švaitymui. Bet daleiskim, kad einam į spurginę! 
    Vaikštai sau kimšdamas spurgas ir netikėtai sutinki savo lietuvių kalbos mokytoją/auklėtoją... Niekas kitas taip netikėtai neišmuša iš vėžių ar pastato tave į vietą, ar pastato tau kai ką daugiau tiesiai prieš nosį, kaip kad sutikti savo lietuvių kalbos mokytoją ir pakalbėti apie gyvenimo pasiekimus po 16 metų pertraukos. Taip, aš mokyklą baigiau prieš 16 metų. Tai yra baisu. Ne taip baisu, kaip baisu lietuvių kalbos mokytojai. Ji mokyklą baigė prieš 40 metų. Dar ne viskas taip blogai. 
    Esmė tame, kad lietuvių kalbos mokytoja/auklėtoja žinoma norės pasmalsauti kaip čia tiem jos vaikam sekasi gyvenimas... Kiek atžalų jie pagimdė Lietuvai ir kitokių privalomų pasiteiravimų. Esmė tame, kad mano gyvenime aplink mane sukasi žmonės, kuriems jau seniai nebereikia aiškinti, kad visada buvau ir vis dar esu 'late bloomer'. Kad viskas man nesigauna iš pirmo karto, ar bent jau taip greitai kaip normaliems žmonėms. Kad truputį nespėju. Vis dėl to, dar tik prieš dvi savaites įsidrąsinau užkalbinti žmones gatvėje.  Ir kai jau buvau atpratus dėl viso to teisintis, tada sutikau lietuvių kalbos mokytoją. Ir tik tada, atsakinėdama į jos klausimus pati išgirdau, ką pati garsiai sakau.  
    Tada reikėjo dar vienos spurgos nervams nuraminti... 
    Nepaisant visko, tai buvo labai šiltas ir netikėtai malonus susidurimas. Jaučiuosi nugramdžiusi dar vieną kriaušytę ir dar kartą maloniai pasigrožėjusi mūsų visų skirtumais, kurie gyvenimą padaro tik įdomesniu! Ir viskas yra gerai, net jei ir per vėlai. 
    Gražios bobų vasaros! 






    P.S. Turiu jums dovaną. Prašau klausytis garsiai!
    continue reading
    1 comment
    at

    bigger picture
    posted by . Saturday, October 06, 2018 . / / / / /


    Šitas apie etapus. Galvoju, kokią čia metaforą panaudot, kad gautųsi kuo aiškiau. 
    Kaip, pvz, porą mėnesių naudoji tam tikrą nuotraukų filtrą... tada kažkas trukteli ir tas nebetinka. Dabar tinka kitas. Arba pvz, kaip susimąstai, kad reikia nusikiprti plaukus. Kaip nors drąstiškai ir naujoviškai. Arba tiesiog, nebežiūri televizoriaus. 
    Kažkaip jaučiu, kad pradeda gramdytis kažkoks sluoksnis. Kaip koks gramdomas loterijos bilietas. Pradedi nuo kraščiuko, po vieną kriaušę... Trini, nuputi tas susiraitojusias liekanas, gramdai toliau, kol galiausiai pasimato laimėjimas. Sakau laimėjimas, nes turėsi tvarkytis, kad ir ką benutrinsi. 
    Tai va, šiuo metu esu dar toj gramdymo stadijoj... Laviruoju ties kokia pusantros kriaušytės. 
    Nežinau, kiek jų dar liko ar į ką pavirs šitas virsmas... Bet jau pradedu jausti skirtumą. 
    Iki šiol niekada nekalbėdavau su nepažįstamais, kol nebūdavau užkalbinta. Eidavau tiesiu taikymu į prieky. Maži pasikalbėjimai, su parduotuvėj ar gatvėj sutiktais žmonėmis, man būdavo nesuvokiamas ir nereikalingas išsiblaškymas. Net nedrįsdavau paklausti kiek valandų... 
    Paskutiniu metu kalbuosi su pardavėjom, valytojom baseine, vaikais gatvėj, kaimynais... Jei tik šauna į galvą kokia mintis, kurią per mili sekunde spėju panorėt leptelėt, nenugesinu jos galvoj, o tiesiog pasakau. O tada jau leki nuo kalno... laisvu bėgiu, skini pakelės gėles ištiestom rankom... vėjas pučia į veidą... Ir po nedidelio susidurimo, su lygiai tokiu pačiu gerai nusiteikusiu žmogum, nueini su šypsena, pakilęs 2mm nuo šaligatvio paviršiaus. 
    Labai dažnai Kauno Laisvės al. gali sutikti vyrą, važiuojantį dviračiu. Jam iš abieju pusių bėga po šuniuką. Šuniuką, t.y. dažniausiai dviračio dydžio šunį, bet visi šunys man yra šuniukai... Taigi. Dar vienas šuniukas, šį kartą jau mažas, sėdi krepšy ant vairo. Ir mina šitas vyras per visą alėją su ryškiai rožine kuprine, salotiniais kedais, blizgančia bižuterija ant kaklo... Ir jis būtų keistuolis, kaip ir visi kiti.. Tik man vis užkliūna, kad kiekvieną kartą šale bėga vis kiti šuniukai! Tą mili sekundę spėju panorėt viską išsiaiškint! Bet arba nedrįstu, arba neturiu galimybės. Šitas detektyvas mane pasyviai neramina jau pusę metų. Vieną rytą ėjau namo iš baseino ir mane pralenkė TAS VYRAS, su vėl kitais šuniukais. Sustojo prie perėjos ties raudonu šviesoforu. Aš artėju prie gatvės ir mili sekundę spėju panorėt, kad jei pasivysiu jį kol neužsidegė žalia, butinai užkalbinsiu! Nespėjau... Bet nukirtau kampą, vėl jį pasivijus leptelėjau: ar jūs kalbat lietuviškai? Klausimas man pasirodė labai normalus, nes lietuviai taip ryškiai ir smagiai neatrodo. Ypač pagyvenę vyrai. Abu nusijuokėm. Sakau, kaip čia taip su tais šuniukais? Jis nieko nesakęs iš violetinio rankinuko išsitraukė įrėmintą nuotrauką, kur nufotografuotas jis pats, važiuojantis dviračiu Laisvės alėja, su pulku šuniukų 15-20 metų atgal. Pasirodo! Šis vyras dresuoja šunis jau daug daug metų! Keliasi labai ankti, mina su jais palakstyti į parką... Kiek visko daug sužinojau mums bepuškuojant į kalną. Kokia įdomi ir įkvepianti jo kasdienybė! Ir kaip visiškai kitaip aš viską įsivaizdavau, iki kol nepaėmiau ir nepaklausiau to, ką man taip knietėjo sužinoti tą mili sekundę. 
    Žinau. Žmonės taip elgiasi kiekvieną dieną. No big deal. Ir man sakydavo... ko čia mandražiniesi? Taigi neįkas! Ir va. Užtrukau tiek metų kol atsipalaidavo šitas nervas ir nei už ką nesiruošiu praleisti tokios gaivios transformacijos pro pirštus. It is a big deal! Su kiekvienu susidurimu jaučiuosi vis drąsesnė, vis mažiau rūpi kas ką galvoja, viskam reikia vis mažiau pastangų. Stebiu viską ir save pačią su trimečio nuostaba ir vertinu kiekvieną pokyti su pasigrožėjimu!

    P.S.
    Deja, neturiu nuotraukos šiai istorijai iliustruoti. Neabejoju, dauguma Kauniečių yra sutikę šį vyrą mieste. O kitą kartą aš butinai sukaupsiu drąsos ir paprašysiu nufotografuoti. 
    continue reading
    2 comments
    at

    naujas sluoksnis
    posted by . Friday, September 29, 2017 . / / / /


    Neatėjo vasara, tai atėjo bobų vasara. Ir tokia visa giedra. Ir gatvėse dar nelabai rasi ką pašluoti ir šviesos užtenka visai dienai. Ir aš pagaliau galiu patenkinti savo rudenišką rutinos fetišą, kai norisi keltis anksti, pildyti pietų termosą, turėti grafika ir darbams ir pramogoms. Sodo sezonas pasibaigė, bet prasidėjo miestiečio sezonas, kai savaitgaliai eini į turgų, pasivaikščiot ir iš lėto ilsėtis neprivalomos programos ritmu. Ir kaip gražiai atrodo Kaunas su bobų vasara! Kiek neapuostytų teritorijų, kiemų, balkonų, sodelių. Kiek tik eisi, tiek rasi ką nors naujo. 
    Todėl irgi tiks rutinai!






















    continue reading
    2 comments
    at

    Kaune
    posted by . Sunday, September 10, 2017 . / / / / /


    Kai jau nebeužtenka dirbti tik iš inercijos, atgaivinti gali vienas kitas genijus. Toks vienas yra Eindhovene ir nusileidus Olandijoj būtų liūna neapsilankyti. Visų loftų lofte, buvusioj PHILIPS gamykloj, įsikūręs fabrikas, ekspozicija, kavinė ir ofisas. Atsikėlėm ryte ir sakom - važiuojam įsikvėpt. 
    Piet Hein Eek - krapštukų ir savi_meistrių disneilendas! Forbes sako: Eindhoven'as yra pats inovatiškiausias, daugiausiai naujų išradimų užpatentuojantis miestas pasaulyje. Vietiniai talentai + nyderlandų estetika = akys paraibsta, nori kilnot, viską čiupinėt, galva gamina visokius džiaugsmus, kutena vaizduotės čiuptuvus. Visko nei nufotografuosi, nei užsirašysi, bet kokiai savaitei užteks juostos sukti naujom idėjom. 
    Ir čia galima labai pigiai atskristi ar iš Kauno, ar iš Vilniaus! 
    Pakvėpuot :)


















    continue reading
    1 comment
    at

    pakvėpuot
    posted by . Tuesday, July 04, 2017 . / / / / / / / /


    Praeitą savaitę labai dažnai sakiau "kaip gerai, kad kai kurie dalykai nesikeičia." Nuvažiuoji į festivalį ir gali labai smarkiai atsipalaiduoti, nes niekur nepasiklysi, viskas vietoj, tvarkoj, laiku, ten pat. Jautiesi, kaip namie, tik pigiau :) Net ir nuvažiavus į Gdanską, kur senamiesčio gatvės ošia turistais, kaip kokiam Londone! 

    Laikai, kai surasti pigias atostogas netoli Lietuvos darosi sunku, o va, prašau - savaitė Lenkijoj ir nuo vieno šūvio guli eilė gatavų zuikių: festivalis su daug daug gyvos muzikos, ekskursija Gdanske,  nuostabus balto smėlio Baltijos jūros paplūdimys, pigūs ir labai skanūs naminiai koldūnai su bulvėm ir sūriu, pusiau geras oras ir žinoma kompanija! 

    Paskutinį kartą Gdanską mačiau prieš maždaug keturis metus. Truputį pasimečiau, ar mano atmintis simuliuoja, ar ištikrųjų čia viskas kitaip. Koks gražus, kruopščiai sutvarkytas ir labai fotogeniškas miestas! Ir kokie elegantiški santykiai tarp seno ir naujo! Nardėm po tiltais, skersgatviais, bromais ir prieplaukom. Ir kokie šilti čia žmonės! Nuo padavėjų, kurie nemoka jokių užsienio kalbų, bet stengiasi visom kaip tik sugeba, iki tūkstantinių minių, kurios kaip niekur kitur šiltai ošia koncertuose, tau pakelia akinius, jei šokdamas pameti, užleidžia į eilę... 

    Tikrai, labai gerai, kad kai kurie dalykai niekad nesikeičia. Nebent jie keičiasi į gerą :)























    continue reading
    No comments
    at

    geras nusiteikimas
    Subscribe to: Posts (Atom)
    back to top
    toks visoks .
    design + code gbml