Rėžimas - beveik kaip kariuomenėj: maitinimas, treniruotės, pietų miegas - surežisuota negailestingai. Tokio mazo_malonumo jau seniai neturėjau. Labai norisi, kad jaunoji "jiems visai ne tas galvoj" karta galvotų su tokiu pačiu protu ir vertintų maximalų savo pocencialą iš visos širdies. Bet jiems tik čipsai, muzonas, kaišiot bernam/mergom vandens balionus po pagalvėm ir dar bijau net pagalvot kas, rūpi. O aš į viską žiūriu smarkiai per rimtai, kaip despotas. Darbar yra darbas, o poteriai, pletkai, patyčios ir kita užklasinė veikla - kai aš nematau ir man neskauda.
Dabar trūksta tik moralo pabaigai. O jis toks, kad norėdama juos šio to išmokyti ir šį tą iš jų nulipdyti, geriausias pamokas gaunu pati. Jie mane minko, raito, lipdo kaip tik sugeba...
Daugiau apie Pasakos stovyklą - prieš du metus.
