Palaida bala

Turiu tiek daug padaryti... ir tiek daug pasakyti. Netelpa galvoj. Taip būna kai prisigalvoji visokių dalykų, būtų ir nebūtų reikalų, darbų, svajonių, uždavinių. O mama myja - nieko_nebespėju... Živilė siūlė pasisamdyt porą kinų imigrantų :) Gal visai nieko būtų, bet užvakar žiūrėjom Biutiful, tai jaučiuosi kaip per marmūzę gavusi. Tyž. Bale, kaip pas mus Lietuvoj gerai. Ir tai sakau ne tik "palyginus su..." bet apskritai Lietuvoj gerai.
Dar sugalvojom, kad panašūs filmai galėtų būti pats geriausias jaunikio išbandymas :) Per antrą pasimatymą nusivedi vaikiną pasižiūrėt tokio filmo ir jau po dviejų valandų būna aišku whether it's gonna work out :)


Vakar perskaičiau labai gražią knygą. Kad visų paskaitų skaitiniai būtų panašūs... Dar teko pavartyti Alfonco Nyka Nyliūno dienoraščius, kurie, matyt, buvo rašomi daugiausia sau. Labai keisti, be platesnio konteksto nesuprantami įrašai. Dėstytojas dar leptelėjo kažką: 'tai ne tie blog'ai šiais laikais...' Šita pastabėlė, greičiausiai, turėjo būti botagėlis visiems interneto beraščiams pagyrūnams, kaip aš. O aš galvoju, kad jei gerb. Alfoncas dabar būtų mūsų metų irgi turėtų savo blog'ą. Garantuotai.
Šitą savo "dienoraštį" aš rašau visiems. Ir tai man neša visokios pozityvios energijos. Ypač, kai ateina va tokie gražūs laiškai (tikiuosi autorė nesupyks, kad paviešinau):
Sveika, mieloji,
Žinia, šiandien jau visą dieną plūduriuoju Tavuos internetiniuos namuos ir nutikimuos. Žinai, labai jauku. Jauku čia. 
O šiaip tai naujus pasaulius jau kurį laiką atradinėju. Išėjus iš fb bendruomenės, panirau į blogus (kaži ar laiko prasme tai geriau, bet būsenos - tikrai:)). Naujus pasaulius... Vaizdus, žodžius, maršrutus, ritualus, garsus, bendravimo būdus... Už tai ir padėkot norėjau, kad neseniai atrastam šitam Tavąjam bloge galiu rasti visa tai... ir begalinį ramumą širdį. Atradus nuostabius garsus (apie daugumą iš jų net nežinojau esant!), nuostabias nuotraukas ir atgijusį norą nuvalyt dulkes nuo savo juostinuko (tiesa, o kuo fotografuojat jūs? Kažkaip pasiklydau ir neužfiksavau) ir norą apsitvarkyt ir turėt savų jaukumo pakampių!:}  
Tai ir padėkot užvisa šitai norėjau, nors ši diena ir turėjo būt skirta mokslams, bet aš vistiek šypsaus - gera man.
Su pačiais geriausiai linkėjimasi ir šypsena.
Per retai tai sakau... (pala, man rodos, dar nesu nei karto to sakiusi...) bet labai ačiū visiems, kurie čia lankosi, komentuoja ir draugauja!!!




Vakar nieko neperspėjęs grįžo Ignas. Tubūt pirmą kartą abu ėjom į skuduryną, kur man neblogai nuskilo ✓ Labai įdomiai pastebėjote, senesniam įraše apie moteriškumą, kai aš renkuosi labai berniukiškus drabužius su silpnais moteriškumo prieskoniais :)
O pabaigai, kas nori gražios  romantišen meliodijos?

Turiu tiek daug padaryti... ir tiek daug pasakyti. Netelpa galvoj. Taip būna kai prisigalvoji visokių dalykų, būtų ir nebūtų reikalų, darbų, svajonių, uždavinių. O mama myja - nieko_nebespėju... Živilė siūlė pasisamdyt porą kinų imigrantų :) Gal visai nieko būtų, bet užvakar žiūrėjom Biutiful, tai jaučiuosi kaip per marmūzę gavusi. Tyž. Bale, kaip pas mus Lietuvoj gerai. Ir tai sakau ne tik "palyginus su..." bet apskritai Lietuvoj gerai.
Dar sugalvojom, kad panašūs filmai galėtų būti pats geriausias jaunikio išbandymas :) Per antrą pasimatymą nusivedi vaikiną pasižiūrėt tokio filmo ir jau po dviejų valandų būna aišku whether it's gonna work out :)


Vakar perskaičiau labai gražią knygą. Kad visų paskaitų skaitiniai būtų panašūs... Dar teko pavartyti Alfonco Nyka Nyliūno dienoraščius, kurie, matyt, buvo rašomi daugiausia sau. Labai keisti, be platesnio konteksto nesuprantami įrašai. Dėstytojas dar leptelėjo kažką: 'tai ne tie blog'ai šiais laikais...' Šita pastabėlė, greičiausiai, turėjo būti botagėlis visiems interneto beraščiams pagyrūnams, kaip aš. O aš galvoju, kad jei gerb. Alfoncas dabar būtų mūsų metų irgi turėtų savo blog'ą. Garantuotai.
Šitą savo "dienoraštį" aš rašau visiems. Ir tai man neša visokios pozityvios energijos. Ypač, kai ateina va tokie gražūs laiškai (tikiuosi autorė nesupyks, kad paviešinau):
Sveika, mieloji,
Žinia, šiandien jau visą dieną plūduriuoju Tavuos internetiniuos namuos ir nutikimuos. Žinai, labai jauku. Jauku čia. 
O šiaip tai naujus pasaulius jau kurį laiką atradinėju. Išėjus iš fb bendruomenės, panirau į blogus (kaži ar laiko prasme tai geriau, bet būsenos - tikrai:)). Naujus pasaulius... Vaizdus, žodžius, maršrutus, ritualus, garsus, bendravimo būdus... Už tai ir padėkot norėjau, kad neseniai atrastam šitam Tavąjam bloge galiu rasti visa tai... ir begalinį ramumą širdį. Atradus nuostabius garsus (apie daugumą iš jų net nežinojau esant!), nuostabias nuotraukas ir atgijusį norą nuvalyt dulkes nuo savo juostinuko (tiesa, o kuo fotografuojat jūs? Kažkaip pasiklydau ir neužfiksavau) ir norą apsitvarkyt ir turėt savų jaukumo pakampių!:}  
Tai ir padėkot užvisa šitai norėjau, nors ši diena ir turėjo būt skirta mokslams, bet aš vistiek šypsaus - gera man.
Su pačiais geriausiai linkėjimasi ir šypsena.
Per retai tai sakau... (pala, man rodos, dar nesu nei karto to sakiusi...) bet labai ačiū visiems, kurie čia lankosi, komentuoja ir draugauja!!!




Vakar nieko neperspėjęs grįžo Ignas. Tubūt pirmą kartą abu ėjom į skuduryną, kur man neblogai nuskilo ✓ Labai įdomiai pastebėjote, senesniam įraše apie moteriškumą, kai aš renkuosi labai berniukiškus drabužius su silpnais moteriškumo prieskoniais :)
O pabaigai, kas nori gražios  romantišen meliodijos?

continue reading

posted by Akvilina . Saturday, February 26, 2011 .