• about me
  • menu
  • categories
  • "Viskas gali būti kūryba, bet ne viskas gali būti menas." P. Lapė

    photo5
    photo11
    photo10
    photo8
    photo7
    photo6
    photo4
    photo3
    photo2
    photo

    Šiandien teko patirti tikrą egzotiką. Gėdingą, prisipažinsiu, nes paskutinį kartą Žilinsko galerijoje lankiausi būdama.... ammm... gal šeštoje klasėje. Ir dabar, jei ne paskaita, tikrai ten nebūčiau užklydusi. Egzilio Kultūros Istorijos paskaitai ėjom apžiūrėti Prano Lapės parodą.
    Pranas Lapė yra išeivijos menininkas (tapytojas, keramikas, knygų iliustratorius...). Mūsų paskaitos doktorantas pasakojo, kad tai abstraktaus ekspresionizmo atstovas, daugiausiai lietęs gamtos ir tėvynės praradimo bei ilgesio temas savo darbuose. Abstraktus menas, kad ir kaip aš norėčiau, ir kad ir kaip stengčiausi, man yra tamsus, labai tamsus miškas. Žvalgantis po ekspozicijų salę prisėdome pažiūrėti neilgo video, nufilmuoto, prieš pat menininko mirtį (beje, prieš mirtį 2010 sausį jis visiškai apako) ir buvau labai nuraminta jo pasakojimų ir pamąstymų, kad meno suprasti nebūtina. Daug svarbiau iš jo gauti kokią nors naudą, t.y. emocijas, pasigėrėjimą... AAAA, tada Ok. Gerų ir įdomių emocijų man sukėlė ne vienas jo darbas.
    Beje, Žilinsko galerijoje toks didelis veiksmas, kad net stogas kilnojasi... Kontrolierė bei kitos tetos snūdūriuoja ant savo kėdžių skaitydamos knygas, arba snūdūriuoja jų net neskaitydamos. Žmonių vaikšto daug, bet už galerijos durų lietuje... Iš kitos pusės, jau geriau taip, negu iš vis jokių galerijų, jokio meno...
    Labai norėčiau įsigyti naują gražų įprotį: bent kartą į menesį aplankyti nors vieną parodą. Rimtą kokią. Nors net nežinočiau kokio rimtumo kalibro ji būtų, jei kas nepasakytų. Liūdna, kai pagalvoju... 2011 galėtų būti metai, kai aš pradėjau lankytis meno parodose. Studentams tik 3lt. Susikaupiam :)
    photo5
    photo11
    photo10
    photo8
    photo7
    photo6
    photo4
    photo3
    photo2
    photo

    Šiandien teko patirti tikrą egzotiką. Gėdingą, prisipažinsiu, nes paskutinį kartą Žilinsko galerijoje lankiausi būdama.... ammm... gal šeštoje klasėje. Ir dabar, jei ne paskaita, tikrai ten nebūčiau užklydusi. Egzilio Kultūros Istorijos paskaitai ėjom apžiūrėti Prano Lapės parodą.
    Pranas Lapė yra išeivijos menininkas (tapytojas, keramikas, knygų iliustratorius...). Mūsų paskaitos doktorantas pasakojo, kad tai abstraktaus ekspresionizmo atstovas, daugiausiai lietęs gamtos ir tėvynės praradimo bei ilgesio temas savo darbuose. Abstraktus menas, kad ir kaip aš norėčiau, ir kad ir kaip stengčiausi, man yra tamsus, labai tamsus miškas. Žvalgantis po ekspozicijų salę prisėdome pažiūrėti neilgo video, nufilmuoto, prieš pat menininko mirtį (beje, prieš mirtį 2010 sausį jis visiškai apako) ir buvau labai nuraminta jo pasakojimų ir pamąstymų, kad meno suprasti nebūtina. Daug svarbiau iš jo gauti kokią nors naudą, t.y. emocijas, pasigėrėjimą... AAAA, tada Ok. Gerų ir įdomių emocijų man sukėlė ne vienas jo darbas.
    Beje, Žilinsko galerijoje toks didelis veiksmas, kad net stogas kilnojasi... Kontrolierė bei kitos tetos snūdūriuoja ant savo kėdžių skaitydamos knygas, arba snūdūriuoja jų net neskaitydamos. Žmonių vaikšto daug, bet už galerijos durų lietuje... Iš kitos pusės, jau geriau taip, negu iš vis jokių galerijų, jokio meno...
    Labai norėčiau įsigyti naują gražų įprotį: bent kartą į menesį aplankyti nors vieną parodą. Rimtą kokią. Nors net nežinočiau kokio rimtumo kalibro ji būtų, jei kas nepasakytų. Liūdna, kai pagalvoju... 2011 galėtų būti metai, kai aš pradėjau lankytis meno parodose. Studentams tik 3lt. Susikaupiam :)
    . Tuesday, February 08, 2011 .

    10 comments

    1. Šilumą sukėlęs pos'tas:) mokyklos laikais, Kaune, kiekvieną penktadienį eidavom po pamokų su drauge aplankyti bent vieną parodą, kadangi mokėmės ant Žaliakalnio, tai būdavo kažkas labai gero ir įspūdingo, nusileisti Kauko ar šalimais esančiais laiptais matant miesto žiburius ir tada jau pėdinti ten, kur kažkas vyksta, kartais būdavo koks atidarymas paveikslų galerijoj,pagurkšnodavom vyno, o tada jau traukdavom laisves alėja, aplankydamos viską, kas nauja ir nematyta, taip iki senamiesčio galo.. aptardavom viską, nuo mokyklos pletkų iki aukščiausių filosofijų ir kaip bus, kai mes suaugsim.. nuostabūs laikai buvo, ochh, tikrai nuostabūs:D

      ReplyDelete
    2. Kokia atrodo smagi ekskursija po Kauna! Reikes pabandyt! Pavasaris bus kaip tik tokiems nuotykiams! :)

      ReplyDelete
    3. perskaičius paskutinę pastraipą turiu mažą patarimą: trečiadieniais nemokama.
      Tad linkiu įgyt įprotį bent vieną menesio trečiadienį pasidairyt parodoj ;)

      ReplyDelete
    4. O! Irgi geras! Visai buvau uzblokavus sita :) Bet reiks atidet treciadienius, nes visa diena panasios paskaitos... :/ Kol kas as visai nieko pries 3 litus toms miegancioms bobutems padovanot :)
      Dabar pagalvojau, kad kai ateina lankytoju, toms priziuretojoms jie buna didesni eksponatai uz visus paveikslus :)

      ReplyDelete
    5. o aš kaip tik visada galvodavau, kad tos prižiūrėtojos tik ir laukia, kada lankytojas išsinešdins iš jų prižiūrimos salės ir nebetrukdys ramybės. Lyg lankytojas būtų priešas įžengęs į jų teritoriją.
      ;D

      ReplyDelete
    6. Anonymous2/09/2011

      tai ko nejai su manim i paroda Vilniuj??????

      ReplyDelete
    7. Nuraminai dėl to meno supratimo/nesupratimo :) gal tikrai man paprastam žmogeliokui meno kūrinys turi kelti kažkokius jausmus,o ne įtempus raumenį bandyti suprasti. Ir tikrai kartais tenka atsidurti prieš paveikslą, kuris "kalba". Gal to ir pakanka?

      ReplyDelete
    8. pasaku herojus - man irgi taip atrodo. Silpnas pasiteisinimas, bet man uztenka. Akis ir sirdele paglosto ir aciu! :)

      Jurga, tai kad labai daug darbo pas jus, vilniecius, atsibaladot... Kita karta - butinai!

      ReplyDelete
    9. Ar tik ne menotyros studijos? :)

      ReplyDelete
    10. :) Migracijos politikos ir Lietuviu diasporos studijos :)

      ReplyDelete