Laikas iki sausio man asocijuojasi su stenėjimu aukštyn į kažkokį klampų kalną.
Jau trečias mėnuo po naujų - nuokalnė.
Bet dabar man visai nesinori dundėt atsipalaidavus, nespėjant orientuotis kaip greitai viskas keičiasi, graibstyti orą ir jau tuoj žalumą... Visai nenoriu pabusti nuo žadintuvo sukelto šoko.
Noriu iš lėto ir tingiai grįžti iš realybės į sapnus, kaip sekmadienio rytais, prabangiai neskubėti ir neskaičiuoti, kokiu greičiu eina dabar.
Man pačiai nelabai aišku, ar man aišku, bet gal ir nebūtina persistengt☟
Man pačiai nelabai aišku, ar man aišku, bet gal ir nebūtina persistengt☟
Laikas iki sausio man asocijuojasi su stenėjimu aukštyn į kažkokį klampų kalną.
Jau trečias mėnuo po naujų - nuokalnė.
Bet dabar man visai nesinori dundėt atsipalaidavus, nespėjant orientuotis kaip greitai viskas keičiasi, graibstyti orą ir jau tuoj žalumą... Visai nenoriu pabusti nuo žadintuvo sukelto šoko.
Noriu iš lėto ir tingiai grįžti iš realybės į sapnus, kaip sekmadienio rytais, prabangiai neskubėti ir neskaičiuoti, kokiu greičiu eina dabar.
Man pačiai nelabai aišku, ar man aišku, bet gal ir nebūtina persistengt☟
Man pačiai nelabai aišku, ar man aišku, bet gal ir nebūtina persistengt☟
Cha, geras, man atrodo visuomet atvirkščiai: laikas iki sausio, kaip lipimas į klampią duobę, o nuo naujųjų metų-kopiam į kalną, ir kuo aukščiau, tuo šviesiau darosi, kol galiausiai rugpjūtį pasiekiam kalno viršūnę :D
ReplyDelete