Muziejus

Pagal taisyklę turėtų būti, kad kuo labiau sensti, tuo daugiau patirties turi, tuo geriau viską darai, ane?

O kaip taip atsitinka, kad kai tik sudainuoji geriausias dainas, visi talentai išgaruoja? Arba gal prigaruoja tinginio ir tas tinginys aprūko akis bet kokiai talentingai progai.

Neseniai pas mamą radau kelis senus jos talento įkalčius. Siuvosi sau, panešiojo, kai atsibodo atidavė man... o kai man atsibodo, piniginę dar gavo pagadint brolis...  Viską susumavus - daikto gyvenimas apie 12 metų. Į pačią pabaigą - labai intensyvus gyvenimas. Piniginė dar dabar gyva, tiesa, gerokai panešiota. Pradėjau čiupinėti, nagrinėti, kažką pasižymėti... EINA SAU! Tokiai pasiūti neturėčiau kantrybės, net jei turėčiau talento. Ir pati mama sakė, kad nieko panašaus dabar nepakartotų...

Tas pat ir su rankinę. Tai buvo pirma mano "moteriška" tašė, kurią vietoj kuprinės gavau tampyti į mokyklą, kokioj 9 klasėj.

Dabar prisimenu kiekvieną savo tvarkymosi isteriją, kai metu į šiukšlių dėžę viską, kas tuo metu nenaudojama. Dabar jau neprisimenu, bet esu garantuota, kad atsikračiau daug gerų dalykų. Dabar labai džiaugiuosi, kad po ranka nepasimaištė šitos dvi, asmeniniais sumetimais labai vertingos relikvijos. Vienas dalykas yra sunešiotos guminės šliurės, visai kitas - savo porciją gavęs odinis jaunystės įrodymas. Pavasarį išleisiu ją pasiganyt.

P.S. O jūs pamatytumėt koks pavasaris pas mus ant palangės... Vėliau! :)

Pagal taisyklę turėtų būti, kad kuo labiau sensti, tuo daugiau patirties turi, tuo geriau viską darai, ane?

O kaip taip atsitinka, kad kai tik sudainuoji geriausias dainas, visi talentai išgaruoja? Arba gal prigaruoja tinginio ir tas tinginys aprūko akis bet kokiai talentingai progai.

Neseniai pas mamą radau kelis senus jos talento įkalčius. Siuvosi sau, panešiojo, kai atsibodo atidavė man... o kai man atsibodo, piniginę dar gavo pagadint brolis...  Viską susumavus - daikto gyvenimas apie 12 metų. Į pačią pabaigą - labai intensyvus gyvenimas. Piniginė dar dabar gyva, tiesa, gerokai panešiota. Pradėjau čiupinėti, nagrinėti, kažką pasižymėti... EINA SAU! Tokiai pasiūti neturėčiau kantrybės, net jei turėčiau talento. Ir pati mama sakė, kad nieko panašaus dabar nepakartotų...

Tas pat ir su rankinę. Tai buvo pirma mano "moteriška" tašė, kurią vietoj kuprinės gavau tampyti į mokyklą, kokioj 9 klasėj.

Dabar prisimenu kiekvieną savo tvarkymosi isteriją, kai metu į šiukšlių dėžę viską, kas tuo metu nenaudojama. Dabar jau neprisimenu, bet esu garantuota, kad atsikračiau daug gerų dalykų. Dabar labai džiaugiuosi, kad po ranka nepasimaištė šitos dvi, asmeniniais sumetimais labai vertingos relikvijos. Vienas dalykas yra sunešiotos guminės šliurės, visai kitas - savo porciją gavęs odinis jaunystės įrodymas. Pavasarį išleisiu ją pasiganyt.

P.S. O jūs pamatytumėt koks pavasaris pas mus ant palangės... Vėliau! :)

continue reading

posted by Akvilina . Sunday, March 10, 2013 .