Prieš porą dienų gavau bart. Tiksliau ne bart, o tokį gražų papurtymą.
Aš visada sakau, kad jei žmonės ko nors labai nori, niekas jų nesustabdys. Nei per daug darbo, nei per mažai pinigų, nei per sunki užduotis... Jeigu nori, rasi būdų, jeigu nenori, rasi pasiteisinimų. Blogo rašymas nei išgyvenimo priemonė, nei kokia nauda ar prievolė. Tiesiog būdas pasikalbėti su tais, kurie kartais užsuka pasiklausyti.. O svarbiausia - saviraiška. Šito žodžio nevartojau kokį 15 metų, bet taip pat - dienoraštis, kurį aš jau ne vieną kartą labai smagiai pati verčiau, krizenau, stebėjausi...
Ir tada gaunu Viktorijos iš Geri Blogai žinutę. Sako, kur tu?
O aš apsileidus. Nesustoju, nesusimąstau, nepapostringauju ne tik garsiai, bet net ir tyliai pati sau. O vis dėl to, šitas blogas apvertė pusę mano gyvenimo aukštyn kojom. Nei tada, nei dabar nežinau, kur tai veda, bet reiktų dar pasivaikščiot :)
Šį savaitgalį pasivaikščiojau po mišką. Nušienavau dilgėlių šaršalyną užaugusį ant komposto kalno ir nenorėjau švaistyti nei lapelio. Mano kompostinės dilgelės penkių žvaigždučių! Internetas pilnas patarimų ir receptų, kaip turiningai panaudoti šviežias ir džiovintas dilgėles. O aš vadovaujuosi principu "fake it till you make it." Nelabai ką moku, dar mažiau ką nors suprantu, tingiu skaityti instrukcijas, bet eksperimentuoti su savo rankom ir tai, ką galima jomis nusiskinti - mano mėgstamiausias laiko švaistymas. Bandysiu, darysiu, greičiausiai nesėkmingai, bet nepasiduodant.
Šiandienos eksperimentas - dilgėlių kaukė plaukams.
Dilgėlių sultys viską dažo labai žaliai, todėl bandyti namuose reiktų tik su pirštinėm ir toliau nuo baltų staltiesių. Su gramais nesivarginam - imam didelį kuokštą dilgėlių, dedam į puodą, lašelis vandens, kad nesudegintume belnderio (kaip kad aš, nes sausos dilgėlės trinasi gan sunkiai) :) Viską smulkiai smulkinam, nukošiam merliumi, o paskui pasigurkšnodamos tom pačiom sultim, terliojamės galvą nuo šaknų. Blondinės būkit atsargios - sodri žalia spalva gali tamsinti. Tada šiltai apsikamšę (pvz: plaukimo kepuraitė) panešiojam porą valandų ir švariai išplaunam. Už ilgalaikį rezultatą - neatsakau :) Nors stebuklingą dilgelių poveikį garantuoja nesuskaičiuojami šaltiniai... Apie pasiekimus papasakosiu vasaros eigoje.
Prieš porą dienų gavau bart. Tiksliau ne bart, o tokį gražų papurtymą.
Aš visada sakau, kad jei žmonės ko nors labai nori, niekas jų nesustabdys. Nei per daug darbo, nei per mažai pinigų, nei per sunki užduotis... Jeigu nori, rasi būdų, jeigu nenori, rasi pasiteisinimų. Blogo rašymas nei išgyvenimo priemonė, nei kokia nauda ar prievolė. Tiesiog būdas pasikalbėti su tais, kurie kartais užsuka pasiklausyti.. O svarbiausia - saviraiška. Šito žodžio nevartojau kokį 15 metų, bet taip pat - dienoraštis, kurį aš jau ne vieną kartą labai smagiai pati verčiau, krizenau, stebėjausi...
Ir tada gaunu Viktorijos iš Geri Blogai žinutę. Sako, kur tu?
O aš apsileidus. Nesustoju, nesusimąstau, nepapostringauju ne tik garsiai, bet net ir tyliai pati sau. O vis dėl to, šitas blogas apvertė pusę mano gyvenimo aukštyn kojom. Nei tada, nei dabar nežinau, kur tai veda, bet reiktų dar pasivaikščiot :)
Šį savaitgalį pasivaikščiojau po mišką. Nušienavau dilgėlių šaršalyną užaugusį ant komposto kalno ir nenorėjau švaistyti nei lapelio. Mano kompostinės dilgelės penkių žvaigždučių! Internetas pilnas patarimų ir receptų, kaip turiningai panaudoti šviežias ir džiovintas dilgėles. O aš vadovaujuosi principu "fake it till you make it." Nelabai ką moku, dar mažiau ką nors suprantu, tingiu skaityti instrukcijas, bet eksperimentuoti su savo rankom ir tai, ką galima jomis nusiskinti - mano mėgstamiausias laiko švaistymas. Bandysiu, darysiu, greičiausiai nesėkmingai, bet nepasiduodant.
Šiandienos eksperimentas - dilgėlių kaukė plaukams.
Dilgėlių sultys viską dažo labai žaliai, todėl bandyti namuose reiktų tik su pirštinėm ir toliau nuo baltų staltiesių. Su gramais nesivarginam - imam didelį kuokštą dilgėlių, dedam į puodą, lašelis vandens, kad nesudegintume belnderio (kaip kad aš, nes sausos dilgėlės trinasi gan sunkiai) :) Viską smulkiai smulkinam, nukošiam merliumi, o paskui pasigurkšnodamos tom pačiom sultim, terliojamės galvą nuo šaknų. Blondinės būkit atsargios - sodri žalia spalva gali tamsinti. Tada šiltai apsikamšę (pvz: plaukimo kepuraitė) panešiojam porą valandų ir švariai išplaunam. Už ilgalaikį rezultatą - neatsakau :) Nors stebuklingą dilgelių poveikį garantuoja nesuskaičiuojami šaltiniai... Apie pasiekimus papasakosiu vasaros eigoje.
.
Sunday, June 05, 2016
.
2016 /
gamta /
rankdarbiai /
savaitgalis /
sekmadienis /
sodas /
vasara
No comments
Post a Comment