rimti užsirašymai

Esu turėjus ne vieną metų kalendoriaus knygą, užrašų knygą, paišymų knygą, ir šiaip knygą tuščiais lapais dar kokiems nors tikslams... bet niekada jų nenaudojau. Susidėdavau ten atvirlaiškius, tuo metu svarbius popieriukus, ir užsirašydavau aštuonis svarbius filmus, kuriuos reikia pažiūrėt. Tada panešiodavau rankinėj kokias dvi su puse savaitės, nei karto neišsitraukus, tik aptrynus ir nubalnojus tos gražios knygos kampus... tiesiog nereikėjo nieko užsirašinėti. Aš greičiau pamiršiu pasižiūrėti, ką ten tokio svarbaus užsirašiau, negu prisiminsiu senamadiškai - gerai pasukus galvą..

Ir nuleidau rankas su visom gražiom savo knygom tuščiais lapais...

Bet praeitais metais sulaukiau Kristaus amžiaus ir pradėjo darytis keisti dalykai. A! Tiesa! Man tėtis yra sakęs, kad kai sulauki Kristaus amžiaus, tada jau gali su tėvuku susėst "bonkelę padaryt." Bonkelės su tėvuku dar nepadariau.. Bet! Pradėjau viską užsirašinėt!

Ir vistiek! Ne kaip normalus, Kristaus amžiaus žmogus... tą valandą tas, kitą valandą anas... susitikimai, kirpykla, manikiuras, pirkinių sąrašas... pas mane biškį su flomasteriais ir vaivorykštėm, paterliojimais ir minčių debesėliais... ir aš ten žymiuosi, kiek paaugo mano kaktusas... Bandau guostis ir tikiuosi, kad iš tikrųjų - niekas iš flomasterių neišauga, tik tai slepia, kad išaugo! Nes flomasteriai, garantuotai, patinka ir labai rimtoms Kristaus amžiaus moterims su rimtais planais planų knygose. Pasiguodžiau :)

O jeigu rimtai... tai labai maloni rytinė procedūra, atėjus į darbą, arba spontaniškai sugalvojus, išsitraukti tą apibalnotą knygą ir vingiuotai su debesėliais ten pasižymėt visokio rimtumo reikalus. Pasižymėt, kokių užtrauktukų reikia nusipirkt, kad nepamirščiau, ką tą rytą nuplaukiau.. prisimint, kam turiu pasiūti mėlyną piniginę, ir trumpai apie tą labai gerą gvakamolę!
Tada viską apspalvoti flomasteriais!