Bet rimtai! Labai nemėgstu sėdėti rankas susidėjus. Dar labai nemėgstu, kai valgau šokoladą ir jo trupiniai nukrenta ant kompiuterio klavišų ir ten pradeda tirpti. Bet čia atskira kalba...
Dabar apie tai, kaip vis norisi būti naudingai. Todėl, kai kur nors važiuoju, arba žinau, kad reikės laukti eilėse, pasiemu tokį maišelį su kokiu nors užsiėmimu. Kartais knyga, kartais užsirašymo knyga, kartais tvarkau sąskaitas, o va pastaruoju metu, labai sena naujausia liga - siuvinėti. Net nežinau, kaip ir kodėl va būtent taip nusispręndė... Greičiausiai pinterest'ę bus pasivaidenę...
Visa tai pasireiškė didelėm, margom, realybėj neegzistuojančiom gelėm, visokiais krūmeliais, lapeliais, žiedais. Pabaigusi, suraitysiu tokią pirkinių tarbą. Ir šitą jau tikrai pasiliksiu sau! Bus kaip tik kelionėms į paštą su siuntiniais.
Per vieną dieną įstengiu nuspalvinti apie du su pusę krūmo. Tai jau pasiekimas. Kartais reikia paardyti.. Niekada nesuprasdavau, kaip mama, numezgus visą megstinį, pačiom mikroskopiškiausiom akim, sugebėdavo rasti kokį minimalų trūkumą ir išardydavo VISĄ trijų savaičių darbą. Dabar jau suprantu. Turi būt taip, kaip reikia. O reikia gerai.
Kartais dar pašniukštinėju internete kokio gražaus rašto, arba šiaip seilę pavarvint... VEJETUSTUMANO... Tada susigėsti ir eini ardyt trijų savaičių darbo :) Tobulai net nesitikiu, bet mano pajėgumams - bus gerai.
Tiesa! O dar meditacija!
Bet rimtai! Labai nemėgstu sėdėti rankas susidėjus. Dar labai nemėgstu, kai valgau šokoladą ir jo trupiniai nukrenta ant kompiuterio klavišų ir ten pradeda tirpti. Bet čia atskira kalba...
Dabar apie tai, kaip vis norisi būti naudingai. Todėl, kai kur nors važiuoju, arba žinau, kad reikės laukti eilėse, pasiemu tokį maišelį su kokiu nors užsiėmimu. Kartais knyga, kartais užsirašymo knyga, kartais tvarkau sąskaitas, o va pastaruoju metu, labai sena naujausia liga - siuvinėti. Net nežinau, kaip ir kodėl va būtent taip nusispręndė... Greičiausiai pinterest'ę bus pasivaidenę...
Visa tai pasireiškė didelėm, margom, realybėj neegzistuojančiom gelėm, visokiais krūmeliais, lapeliais, žiedais. Pabaigusi, suraitysiu tokią pirkinių tarbą. Ir šitą jau tikrai pasiliksiu sau! Bus kaip tik kelionėms į paštą su siuntiniais.
Per vieną dieną įstengiu nuspalvinti apie du su pusę krūmo. Tai jau pasiekimas. Kartais reikia paardyti.. Niekada nesuprasdavau, kaip mama, numezgus visą megstinį, pačiom mikroskopiškiausiom akim, sugebėdavo rasti kokį minimalų trūkumą ir išardydavo VISĄ trijų savaičių darbą. Dabar jau suprantu. Turi būt taip, kaip reikia. O reikia gerai.
Kartais dar pašniukštinėju internete kokio gražaus rašto, arba šiaip seilę pavarvint... VEJETUSTUMANO... Tada susigėsti ir eini ardyt trijų savaičių darbo :) Tobulai net nesitikiu, bet mano pajėgumams - bus gerai.
Tiesa! O dar meditacija!
.
Wednesday, April 19, 2017
.
2017 /
rankdarbiai
No comments
Post a Comment