Vieną dieną susižiūrėjom, kad jau pusės vasaros nėra, o mes neįgyvendinom nei vieno savo anei "darom" anei "varom." Sarmata! Dada sakom: užteks žadėt daryti ir varyti - imam darom! Ir padarėm!
Aplankyti Zarasų baseiną atviram ežere svajojau nuo tada kai pradėjo dygti straipsniai apie jo rekonstrukciją. Tai va. Padarėm tik po trijų ar keturiu metų. Bet tai gavosi tik skaniau, gerai pamarinuota, visaip įsivaizduota. Mum su broliu - tai bele baseinas! Beveik kiekvienas jų stebuklingas, ypatingas ir vertas poros šimtų metrų arba šuolio. Ir net stenėjom abudu iš džiaugsmo ateidami per gražų šilelį, kai atsivėrė šita graži oazė, tokia ramiai žaisminga, šiek tiek slapta ir iš karto prisitaikėm. Ne daug entuziastų sutikom. Kažkaip net nustebom, kad Zarasai nesidžiaugia tokia prabanga tokią gražią dieną... bet tai tik dar įpatingesnis tikrų fanų klubas!
Vakare prisiglaudėm Bebrynėj, Salako miestelį su labai sena ir turtinga istorija, kur net nevietiniai didžiuojasi, gerai susipažinę ir viską pasakoja. Kur, sakė, visi visus pažįsta (visada norėjau aplankyt tokią vietą, kur visi visus pažįsta). Kur kas ką parduoda, kur vienoj vietoj kaimiškų kiaušinių rasi, kas kur kodėl sudegė, numirė, išvažiavo, atvažiavo... Kur vienintelė Lietuvoj akmenų bažnyčia. Kur žino uogų plotus, kur grybų ant kalno, kaip visi gero pedantiško seniūno vadovaujami gražiai tvarkosi, šienaujasi, šluojasi, stogus keičia, nasturtus augina.
Dar tiek daug punktų neaplankėm ir nepamatėm. Ir koks gražus ir spalvotas kelias iš Kauno į Zarasus. Važiuosiu ir vėl.
Vieną dieną susižiūrėjom, kad jau pusės vasaros nėra, o mes neįgyvendinom nei vieno savo anei "darom" anei "varom." Sarmata! Dada sakom: užteks žadėt daryti ir varyti - imam darom! Ir padarėm!
Aplankyti Zarasų baseiną atviram ežere svajojau nuo tada kai pradėjo dygti straipsniai apie jo rekonstrukciją. Tai va. Padarėm tik po trijų ar keturiu metų. Bet tai gavosi tik skaniau, gerai pamarinuota, visaip įsivaizduota. Mum su broliu - tai bele baseinas! Beveik kiekvienas jų stebuklingas, ypatingas ir vertas poros šimtų metrų arba šuolio. Ir net stenėjom abudu iš džiaugsmo ateidami per gražų šilelį, kai atsivėrė šita graži oazė, tokia ramiai žaisminga, šiek tiek slapta ir iš karto prisitaikėm. Ne daug entuziastų sutikom. Kažkaip net nustebom, kad Zarasai nesidžiaugia tokia prabanga tokią gražią dieną... bet tai tik dar įpatingesnis tikrų fanų klubas!
Vakare prisiglaudėm Bebrynėj, Salako miestelį su labai sena ir turtinga istorija, kur net nevietiniai didžiuojasi, gerai susipažinę ir viską pasakoja. Kur, sakė, visi visus pažįsta (visada norėjau aplankyt tokią vietą, kur visi visus pažįsta). Kur kas ką parduoda, kur vienoj vietoj kaimiškų kiaušinių rasi, kas kur kodėl sudegė, numirė, išvažiavo, atvažiavo... Kur vienintelė Lietuvoj akmenų bažnyčia. Kur žino uogų plotus, kur grybų ant kalno, kaip visi gero pedantiško seniūno vadovaujami gražiai tvarkosi, šienaujasi, šluojasi, stogus keičia, nasturtus augina.
Dar tiek daug punktų neaplankėm ir nepamatėm. Ir koks gražus ir spalvotas kelias iš Kauno į Zarasus. Važiuosiu ir vėl.
Nuostabios nuotraukos - Lietuva pilna gražių, mielų kampelių! Skaitydama susipratau, kad irgi savo list'o nepildau - laikas susiimti!
ReplyDeleteMuilo Burbulai