• about me
  • menu
  • categories
  • Glasgowjuosta21 Glasgowjuosta6 Picture 006 Glasgowjuosta18

    Pagalvojau, kad kai žmonės sureaguoja į mano įrašus komentaruose, aš nelabai sureaguoju į jų komentarus. Tai blogai. Nuo šiol reaguosiu dažniau.
    Rimtai. Man labai smagu, kad žmonės gaišta laiką čia užsukę. Nors keletą minučių. Šiais laikais laikas yra prabanga, todėl jaučiuosi tikrai prabangiai kai mane kas aplanko.
    Taip pat šiandien jaučiuosi kaip koks plepalų burbulas. Jeigu kas nors dabar užkalbintų tai negalėčiau sustot ir būtų viena iš tų situacijų, kai vienas kalba ir net nepaklausia, kaip kitam sekasi... Labai seniai su kuo nors kalbėjau... taip nuo dūšios... ir labai to pasiilgau. (Žifke - važiuok greičiau!!!)

    Iš tikro tai noriu padaryti apklausą ir nors kiek atpalaiduot tą burbulą: jeigu visą likusį gyvenimą galėtumėt valgyt tik vieną maistą, kas tai būtų? ♨
    Man tai makaronai! NES! ...toliau seka labai gudrus atsakymas...
    Nes juos galima valgyt labai skirtinguose pavidaluose (pesto, lazanija, carbonara, apkepas, makaronai sriuboj ir dar visokie kitokie variantai... ) ir iš patirties galiu pasakyti, kad man jie niekada nenusibosta! Kol galvosit ir atsakinėsit paklausykit :)


    P.S. Šiandien pridegė mano sausainiai, kol aš varnas gaudžiau... Ot.
    . Friday, October 14, 2011 .
    . Thursday, October 13, 2011 .

    avokadas su duona

    Mano savaitgalis prasidėjo!
    Ta proga ryškiai spalvoti pusryčiai ir naujas The Cave Singers albumas.
    Koks muzikos derlius šį rudenį!
    O dar vakar norėjau paklausyt ką nors naujo, kad savaitę (mažiausiai) nesinorėtų išjungti...
    . Tuesday, October 11, 2011 .

    Glasgowjuosta11 Glasgowjuosta4 Glasgowjuosta23 Glasgowjuosta17 Glasgowjuosta12 Glasgojuosta25

    Jaučiu, kad mano simuliacijoms ateina galas...
    Jaučiu, kad kažkur kūlversčiais atidunda didžiulė siaubo banga...
    Jaučiu, kad gyvenimas neigime tuoj atsirūgs griežtu teiginiu...
    Jaučiu, kad skaitymas, rašymas ir namų darbai mane praris vienu kąsniu, kaip kad perspėjo kažkokie nepilnamečiai studentai, o aš jų tada neklausiau...
    Bet visur turi būti šviesioji pusė: tai vis vien geriau nei matematika...
    Šiandien atsiėmiau savo 35mm. Prisipažinsiu: tai buvo įdomiausias dienos įvykis.
    A, gal dar nebent orgazmiškas krosiukas. Spaudžiau visą kelią, kaip raketa!
    . Monday, October 10, 2011 .

    Su zivile

    Jeeeeeeeee!!! Atvažiuoja Živilytė!!! Į svečius!!! Jeeeeeee!!!
    Tik pasiskundžiau ir bėdos kaip nebūta. Aš dar pasitelkiau savo manipuliavimo ir zirzimo magiją ir gavosi visa savaitė: Živilei atostogų, man svečių!
    Dabar tik klausimas, kaip neišprotėt belaukiant? Tiesa, belaukiant turiu sudaryt programą, ką veiksim, kur eisim... Kitu atveju, bus taip pat puiku jei sėdėsim namie, valgysim makaronus ir sakysim va_jatus_va_jatus... apie ką nors...

    . .

    riversidemuseum22 riversidemuseum21 riversidemuseum20 riversidemuseum17 riversidemuseum18 riversidemuseum19 riversidemuseum47 riversidemuseum53 riversidemuseum43 riversidemuseum41 riversidemuseum16 riversidemuseum44 riversidemuseum30 riversidemuseum27 riversidemuseum48 riversidemuseum49 riversidemuseum31 riversidemuseum29 riversidemuseum40 riversidemuseum23 riversidemuseum38 riversidemuseum33 riversidemuseum34 riversidemuseum35 riversidemuseum36 riversidemuseum37 riversidemuseum52 riversidemuseum39 riversidemuseum51 riversidemuseum46 riversidemuseum50 riversidemuseum28 riversidemuseum25 riversidemuseum56 riversidemuseum32 riversidemuseum45 riversidemuseum24 riversidemuseum26 riversidemuseum54 riversidemuseum42 riversidemuseum55

    Uch. Interneto įvedimas sujaukė visą mano subalansuotą tvarkaraštį. Ir matyt, nelabai gerąją prasme. Iš šio savaitgalio sprendžiant, interneto neturėjimas bent jau išsiurbdavo mane į miestą, kokią nors kavinę, ar šiaip, ryšio paieškom pateinamą miesto apžvalgą. O dabar.... Dvi dienos lovoj su kompiuteriu ant kelių, piknaudžiavimas skype, filmais ir serialais, ir nepasotinamas noras ką nors kramtyti... Lyg nei vieno, nei kito, nei trečio nebuvau ragavusi mėnesį...
    Pagaliau! Šiandien jau negalėjau į save žiūrėti su pagarba, tai išėjau paveikt tokio dalyko: pa-si-vaik-ščio-ti (liet. eiti šiaip, kur nors; kojas mankštinti; grynu oru kvėpuoti).
    Netoli nukeliavau, nes visai šale namų, pasirodo, stovi muziejus. Toks labai technologinis ir berniukiškas, bet man labai patiko! Per visą dieną nesugebėjau sugalvoti - kodėl patiko, bet pasitenkinimo jausmas lydi dar dabar. Gal todėl, kad visi eksponatai turi labai realias, gražiai aprašytas ir įdomias istorijas. O iš viršaus viskas atrodo kaip mažo vaiko žaidimų kambarys su daug gražių mašinyčių...
    Po šio nekalto pasivaikščiojimo ir muziejaus - užsimaniau krosiuko! Raudonos šviesos ties sankryža dėka atradau nuostabų maršrutą, kuris mane labai motivuoja norėti krosiuko dažniau.
    Tai dar ne viskas!
    Grįžus namo užpuolė įkvėpimas tvarkytis!!! Negalėjau sustoti!!! AAA!!!
    Taigi, sunaudojau visą kanistrą per dvi dienas prisikaupusios energijos.
    Dabar tik trūksta skanaus miegelio, ir kokio nors saldaus sapnelio...