• about me
  • menu
  • categories















  • Tik atšilus orams visi pasibėrė po visą Kauną, naujais panėrio dviračių takais, aplink Kauno pilį, senamiestį, Ąžuolynu, ruošiasi maratonui, arba iš vis niekam nesiruošia. Niekur neskubėti - lygiai toks pat geras laimėjimas.

    Pastaruoju metu patys geriausi dalykai atsitinka kai sėdžiu ant dviračio… O topų viršūnes pasiekiau, kaip prazvimdama nuo kalno sutikau poną A. Kupčinską ir priminiau, kad reikia sutvarkyti mūsų Šilainių kalno šaligatvį. Sakė BUS! Nu va. Vienas reikalas sutvarkytas ;)

    Kiti geri dalykai vyksta Panemunėj, per Raudondvarį, Vilkiją, pusiau dviračiams draugiškais keliais, rapsų laukais... Iki kol nepradėjo be sustojimo lyti… Nesiskundžiu. Ąžuolai, svogųnai ir mūsų pievos nusipelnė! Reikia žaliuoti!


    Puikus praeito savaitgalio maršrutas turiningai dienai! Labai rekomenduoju. Visiškai įveikiamas, net ir po žiemos, bei pakankamai skausmingas, kad vakare nusipenytum gero šašlyko! Miegas su pačiais geriausiais ir nesąmoningiausiais sapnais irgi garantija!
    Jaučiuosi, kaip sukčiauju prieš sezonus. Vasara dar net neprasidėjo, o jau tiek reikalų sutvarkyta ir tiek įspūdžių surankiota. Kraunam baterijas žiemai!
    . Monday, May 12, 2014 .
    . Saturday, March 22, 2014 .











     

    Koks visai netinkamas laikas Kalėdinėms nuotraukoms. Bet, už tad, koks Kalėdiškas buvo siurprizas surasti visus tuos stalo ir plotkelių prisiminimus senoj juostelėj. Beveik Kalėdos vėl iš naujo! Ką nors rasti visada yra labai laimė. Šiandien pamečiau skylių mušiklį ir radau jį šiukšlių dėžėj per klaidą prieš nešant šiukšles lauk. Kokie visai atsitiktiniai, visą situaciją gelbėjantys atsitiktinumai, kurie per beveik plauką, galėjo baigtis neskaniais praradimais.
    . Sunday, February 16, 2014 .













    Antrą kartą gyvenime pusiau netyčia ištryniau visą savo muziką. Visus iki vieno perliukus ir visus tuos visai nuvalkiotus ne perliukus, kuriuos peršokinėdavau, vis nerasdama ką klausyt. O dabar paklausyčiau pačios blogiausios dainos, jei tik turėčiau… Pasiroso ne visada pavyksta, net labai norint, ir net antrą kartą nepadaryt tokios pačios klaidos. Tada pradedu galvoti, kad gal, tada, visai neapsimoka gailėtis kitų, tam tikrų poelgių, nes greičiausiai per žioplumą, arba smalsumą (gal šį kartą pramuš) padaryčiau tą pačią kliurką. Vistiek per ilgai užsisėdžiu bežiūrėdama serialą ir pavėluoju kažkur labai svarbaus. Net jei kitaip pastatai koją ant bokštelio, vistiek - falstartas. Arba net jeigu išdrįsti paskambint, tai niekas nepakelia ragelio. Taip visokie nesklandumai falšyvina man kai kurias dienas. Jos vistiek bus visai nieko. O gale falšyvos dienos vistiek smigsi, kaip lapas į patalus, ir rytoj viskas atrodo ne tai kad juokingai, bet tiesiog "aij…"
    . Wednesday, December 25, 2013 .

    Tai sezonas ne tik "linksminkimės ir džiaukimės" bet ir siaubo metas Binui. Vargšas vaikas prarado visą pasivaikščiojimo lauke džiaugsmą. Tik išgirstą bambioškę kažkur Elektrėnuose, ir skuta tiesiai namo. Šiemet jam sukanka aštuoni metai mūsų namuose. Būtent per naujus metus (sukakus šuns metams) tie patys fejerverkai atvijo jį į mūsų laiptinę. Valio fejerverkams!
    Neturiu jokių nuotraukų. Kaip taip atsitiko, nesuprantu. Vakar ėjom į bernelių mišias, kurios buvo labai gražios ir choringos. Mes, jėzuitai, visą mišių eigą vis dar mokam mintinai, nors apsilankom rečiau nei tokios progos pasitaiko. Teisingai dėdės su tetom sakydavo, kad ko išmoksi, ant pečių nenešiosi.  Rotušės aikštė, su labai nesuprantama mūsų egle, buvo pilna, šurmulinga ir graži, o aš nei vienos nuotraukos nenutraukiau. Turiu tik visokių trupinių, kurie padoraus Kalėdų vaizdo tikrai nepadės susidaryti. Bet jis panašus kaip ir kiekvienais metais. O tai labai gerai. Norėčiau atsirinkti dar kelis dalykus, kurie panašiai periodiškai sugrįžtų kiekvienais metais.
    Labai sunku galvoti apie 2013 ir kažką reziumuoti. Tiesą pasakius, nesugebu prisiminti nieko blogo. Užsifiksavo tik geri dalykai, todėl išvada viena - buvo superiniai metai. Ačiū už juos.
    Gražių ir prasmingų švenčių visiems!
     








    . Sunday, November 10, 2013 .

    Kauno galerija Kauno galerija Kauno galerija Kauno galerija Kauno galerija Kauno galerija Kauno galerija Kauno galerija

    Mano santykiai su vėlavimu tokie žalingai naudingi. Labai gėda vėluoti taip pat, kaip nepatogu stovėti ir laukti eilėse. Mano supratimu, šiais laikais, eilių niekas neturėtų stovėti prie niekur… Bet vėluoti labai patogu, kai nieko nespėji. Toks labai geras savivaldos mechanizmas, kad visas pasaulis neužgriūtų ant galvos vienu metu ir visu svoriu. Svarbiausia prioretizuotis. Tokie reikalai, kaip blogo įrašai, užima garbingą šeštą vietą. O kartais, kai visur spėju ir gyvenimas būna labai prabangus - nepasigėdysiu - netgi pirmą.. Atsikeli sekmadienį ryte ir pirmas dalykas, kurį norisi daryti, tai užbaigti tą rašalionę!
    Dar kaip tik spėsiu papasakoti (kas dar nebuvo) apie labai šiltą, juodai baltą V. Stanionio parodą
    Kauno fotografijos galerijoj. Buvau atidaryme ir vėliau, visai netikėtai, namuose radau knygą į temą.. Laikotarpiai panašūs, žanras tai pat, tik va turinys… galima būtų ilgai su kuo nors diskutuoti apie kultūrinius skirtumus, visas kitas svarbias padėtis, atstumą… šypsenas vienuose veiduose ir nelabai - kitose… abi efektyvios versijos. Net neįsivaizdavau, kad ir mes turėjom savo photobooth versiją.

    Photo Booth Photo Booth Photo Booth Photo Booth Photo Booth Photo Booth Photo Booth