Ir vėl žalias reikalas. Trys dienos sode: vien tik gulėjimas, valgymas, gulejimas kita poza, valgymas ką nors kitą, žemuogiavimas, gulėjimas, valgymas... Viskas ratu. Miegojau kaip nuvarytas arklys, nors iš tikro tai per visas dienas išnaudojau minimalų energijos kiekį, o krutinau nebent tik kramtymui reikalingus raumenis. Jaučiuosi, kaip nevala, bet ką aš galiu pasakyt - buvo nuostabu.
Pirmą kartą gyvenime išviriau uogienę. Keturias valandas zyliojau po mišką (nuskyniau visus kaimynų plotus) dėl kibiriuko žemuogių, iš kurių gavosi du stiklainiukai uogienės, truputį pervirusios ir galiausiai pavirtusios į marmeladą, bet ką aš galiu pasakyt - mano nuosava uogienė, kurią pati ir sukimšiu, nes kimšti man sekasi geriausiai.
Dar perskaičiau knygą, kurią mūsų šeimos elektrikas pavadinimo teršalu, tuo tarpu man siūlydamas tikrą literatųrą - kulinarines knygas, ir knygas apie mezgimą. Tiesą pasakius tokiu knygų nelabai mėgstu, nes visiškai nekontaktuoju su instrukcijų skaitymu.
Be jokių instrukcijų ir visai pusėtinai sode pasigaminom pesto. Gavosi sausokas ir per mažai sūrus, bet ką aš galiu pasakyt... labai skanu! Visaip :)
Neprisimenu, kur šitą radau, bet kaip norėčiau taip pralėkt... jei tik mokėčiau... :)
Ir vėl žalias reikalas. Trys dienos sode: vien tik gulėjimas, valgymas, gulejimas kita poza, valgymas ką nors kitą, žemuogiavimas, gulėjimas, valgymas... Viskas ratu. Miegojau kaip nuvarytas arklys, nors iš tikro tai per visas dienas išnaudojau minimalų energijos kiekį, o krutinau nebent tik kramtymui reikalingus raumenis. Jaučiuosi, kaip nevala, bet ką aš galiu pasakyt - buvo nuostabu. Pirmą kartą gyvenime išviriau uogienę. Keturias valandas zyliojau po mišką (nuskyniau visus kaimynų plotus) dėl kibiriuko žemuogių, iš kurių gavosi du stiklainiukai uogienės, truputį pervirusios ir galiausiai pavirtusios į marmeladą, bet ką aš galiu pasakyt - mano nuosava uogienė, kurią pati ir sukimšiu, nes kimšti man sekasi geriausiai.
Dar perskaičiau knygą, kurią mūsų šeimos elektrikas pavadinimo teršalu, tuo tarpu man siūlydamas tikrą literatųrą - kulinarines knygas, ir knygas apie mezgimą. Tiesą pasakius tokiu knygų nelabai mėgstu, nes visiškai nekontaktuoju su instrukcijų skaitymu.
Be jokių instrukcijų ir visai pusėtinai sode pasigaminom pesto. Gavosi sausokas ir per mažai sūrus, bet ką aš galiu pasakyt... labai skanu! Visaip :)
Neprisimenu, kur šitą radau, bet kaip norėčiau taip pralėkt... jei tik mokėčiau... :)
Pirmą kartą gyvenime išviriau uogienę. Keturias valandas zyliojau po mišką (nuskyniau visus kaimynų plotus) dėl kibiriuko žemuogių, iš kurių gavosi du stiklainiukai uogienės, truputį pervirusios ir galiausiai pavirtusios į marmeladą, bet ką aš galiu pasakyt - mano nuosava uogienė, kurią pati ir sukimšiu, nes kimšti man sekasi geriausiai.
Dar perskaičiau knygą, kurią mūsų šeimos elektrikas pavadinimo teršalu, tuo tarpu man siūlydamas tikrą literatųrą - kulinarines knygas, ir knygas apie mezgimą. Tiesą pasakius tokiu knygų nelabai mėgstu, nes visiškai nekontaktuoju su instrukcijų skaitymu.
Be jokių instrukcijų ir visai pusėtinai sode pasigaminom pesto. Gavosi sausokas ir per mažai sūrus, bet ką aš galiu pasakyt... labai skanu! Visaip :)
Neprisimenu, kur šitą radau, bet kaip norėčiau taip pralėkt... jei tik mokėčiau... :)
Ar dejot alyvuogiu aliejaus i pesto? Nuotraukose nemaciau, tai galvoju gal nedejot ir del to sausokas gavos.
ReplyDeleteAha, dejom. Ir vis bijojau, kad nepadauginciau :)
ReplyDeletehahahah:)) niekad alyvuogiu aliejaus nebus perdaug:)Graikijoj ismokau
ReplyDeleteAkvilina!!! Man bazilikai tokie niekaip neužauga, ajajai :/
ReplyDeleteAustėėėėja, ir tu tapai šios sektos prijaučiančioji , ura ura! :D