Antra vasaros kelionė - Austrija. Esu antram pagal dydį mieste - Grace, kur dalyvauju intensyviam vasaros mokyklos kurse apie Diversity management. Duotuoju momentu sėdžiu paskaitoj. Svečiuose lietuvis dėstytojas. Vardais neminėsiu ir pirstais nebadysiu, nes garbės mums - devyniems Lietuvos studentams, jis nedaro. Aš irgi garbės nedarau, todėl sėdžiu paskutenėje eilėje ir bloginu. Net skauda klausytis.
Kelionė buvo nuostabi. Turbūt nėra taip buve, kad viskas sektųsi PAGAL PLANĄ. Mano kolegos (moksliukų kerštas) taip sustygavo tvarkaraštį, kad viską atlikom minučių tikslumu. Gaila, kad pramiegojau pusę kelionės traukiniu, nes dvi su puse valandos vingiavom aplink austriškus kaimelius kalnų papėdėmis. Kai jau prisikėliau iš grožio miegelio, negalėjau atlipti nuo lango.
Gracas - labai gražus ir ornamentuotas, nors pamatėm tik labai mažą viešbučio kaiminystės dalį. Aš kol kas taupausi savaitgalio linksmybėms ir neleidžiu sau per daug valkiotis. Bet tikrai žadu apsukti dar ne vieną Gracingą maršrutą.
Karščiai Austrojoj, turbūt, panašūs, kaip Lietuvoje. Tai, kol kas, vienintelis dalykas sulaikantis mane nuo desertų.
Kartais man galva sukasi nuo proto kiekio kitų žmonių galvose. Sėdėdami prie vieno stalo jie junginėja italų, serbų-kroatų, anglų, vokiečių, rusų kalbų kanalus kaip kokia kabelinė televizija. Temos keičiasi tarp baroko, globalicijos, migracijos kainos Europos Sajungoje, geografijos, politinių rėžimų, padėties balkanuose, rytų europoje ir taip toliau... Net per kavos pertraukėles, ar po paskaitų neužfiksavau nei vieno pokalbio apie muziką, kiną, laisvalaikį ar kitus žemiškus dalykus. Kai universitetuose baigimo šventėse rimti dėdės skelia kalbas apie tai, kad mes esame ateities lyderiai ir naujo pasaulio autoriai, tai tik atvažiavusi čia supratau, ką tai reiškia. Savo biografijoje nerandu nei vieno panašaus atvejo, kada jaučiausi visiškai ne savo rogėse.
Septynios paskaitų valandos per dieną man yra sunkiai suprantamas krūvis. Tokiu atveju praverčia į paskaitą atsinešti kompiuterį ir užsiiminėti pašaliniais darbais. Pusvalandis nardymo blogų jūroje ir aš kaip naujas žmogus.
Suprantu, kad nelabai teigiami mano pastebėjimai gali sudaryti įspūdį, kad aš čia kankinuosi, bet taip toli gražu nėra. Daug mokausi, stebiu, filtruoju informaciją, kai neturiu, ką pasakyti, protingai tyliu, stengiuosi pasitempti ir vertinu kiekvieną akimirką.
Antra vasaros kelionė - Austrija. Esu antram pagal dydį mieste - Grace, kur dalyvauju intensyviam vasaros mokyklos kurse apie Diversity management. Duotuoju momentu sėdžiu paskaitoj. Svečiuose lietuvis dėstytojas. Vardais neminėsiu ir pirstais nebadysiu, nes garbės mums - devyniems Lietuvos studentams, jis nedaro. Aš irgi garbės nedarau, todėl sėdžiu paskutenėje eilėje ir bloginu. Net skauda klausytis. Kelionė buvo nuostabi. Turbūt nėra taip buve, kad viskas sektųsi PAGAL PLANĄ. Mano kolegos (moksliukų kerštas) taip sustygavo tvarkaraštį, kad viską atlikom minučių tikslumu. Gaila, kad pramiegojau pusę kelionės traukiniu, nes dvi su puse valandos vingiavom aplink austriškus kaimelius kalnų papėdėmis. Kai jau prisikėliau iš grožio miegelio, negalėjau atlipti nuo lango.
Gracas - labai gražus ir ornamentuotas, nors pamatėm tik labai mažą viešbučio kaiminystės dalį. Aš kol kas taupausi savaitgalio linksmybėms ir neleidžiu sau per daug valkiotis. Bet tikrai žadu apsukti dar ne vieną Gracingą maršrutą.
Karščiai Austrojoj, turbūt, panašūs, kaip Lietuvoje. Tai, kol kas, vienintelis dalykas sulaikantis mane nuo desertų.
Kartais man galva sukasi nuo proto kiekio kitų žmonių galvose. Sėdėdami prie vieno stalo jie junginėja italų, serbų-kroatų, anglų, vokiečių, rusų kalbų kanalus kaip kokia kabelinė televizija. Temos keičiasi tarp baroko, globalicijos, migracijos kainos Europos Sajungoje, geografijos, politinių rėžimų, padėties balkanuose, rytų europoje ir taip toliau... Net per kavos pertraukėles, ar po paskaitų neužfiksavau nei vieno pokalbio apie muziką, kiną, laisvalaikį ar kitus žemiškus dalykus. Kai universitetuose baigimo šventėse rimti dėdės skelia kalbas apie tai, kad mes esame ateities lyderiai ir naujo pasaulio autoriai, tai tik atvažiavusi čia supratau, ką tai reiškia. Savo biografijoje nerandu nei vieno panašaus atvejo, kada jaučiausi visiškai ne savo rogėse.
Septynios paskaitų valandos per dieną man yra sunkiai suprantamas krūvis. Tokiu atveju praverčia į paskaitą atsinešti kompiuterį ir užsiiminėti pašaliniais darbais. Pusvalandis nardymo blogų jūroje ir aš kaip naujas žmogus.
Suprantu, kad nelabai teigiami mano pastebėjimai gali sudaryti įspūdį, kad aš čia kankinuosi, bet taip toli gražu nėra. Daug mokausi, stebiu, filtruoju informaciją, kai neturiu, ką pasakyti, protingai tyliu, stengiuosi pasitempti ir vertinu kiekvieną akimirką.
Kelionė buvo nuostabi. Turbūt nėra taip buve, kad viskas sektųsi PAGAL PLANĄ. Mano kolegos (moksliukų kerštas) taip sustygavo tvarkaraštį, kad viską atlikom minučių tikslumu. Gaila, kad pramiegojau pusę kelionės traukiniu, nes dvi su puse valandos vingiavom aplink austriškus kaimelius kalnų papėdėmis. Kai jau prisikėliau iš grožio miegelio, negalėjau atlipti nuo lango.
Gracas - labai gražus ir ornamentuotas, nors pamatėm tik labai mažą viešbučio kaiminystės dalį. Aš kol kas taupausi savaitgalio linksmybėms ir neleidžiu sau per daug valkiotis. Bet tikrai žadu apsukti dar ne vieną Gracingą maršrutą.
Karščiai Austrojoj, turbūt, panašūs, kaip Lietuvoje. Tai, kol kas, vienintelis dalykas sulaikantis mane nuo desertų.
Kartais man galva sukasi nuo proto kiekio kitų žmonių galvose. Sėdėdami prie vieno stalo jie junginėja italų, serbų-kroatų, anglų, vokiečių, rusų kalbų kanalus kaip kokia kabelinė televizija. Temos keičiasi tarp baroko, globalicijos, migracijos kainos Europos Sajungoje, geografijos, politinių rėžimų, padėties balkanuose, rytų europoje ir taip toliau... Net per kavos pertraukėles, ar po paskaitų neužfiksavau nei vieno pokalbio apie muziką, kiną, laisvalaikį ar kitus žemiškus dalykus. Kai universitetuose baigimo šventėse rimti dėdės skelia kalbas apie tai, kad mes esame ateities lyderiai ir naujo pasaulio autoriai, tai tik atvažiavusi čia supratau, ką tai reiškia. Savo biografijoje nerandu nei vieno panašaus atvejo, kada jaučiausi visiškai ne savo rogėse.
Septynios paskaitų valandos per dieną man yra sunkiai suprantamas krūvis. Tokiu atveju praverčia į paskaitą atsinešti kompiuterį ir užsiiminėti pašaliniais darbais. Pusvalandis nardymo blogų jūroje ir aš kaip naujas žmogus.
Suprantu, kad nelabai teigiami mano pastebėjimai gali sudaryti įspūdį, kad aš čia kankinuosi, bet taip toli gražu nėra. Daug mokausi, stebiu, filtruoju informaciją, kai neturiu, ką pasakyti, protingai tyliu, stengiuosi pasitempti ir vertinu kiekvieną akimirką.
Ai žinok, aš tai pavydžiu.
ReplyDeleteIr kalnų ir paskaitų tų.
Miestas atrodo matytas, bet tikrai nesu jame buvus, nebent sapne.
ReplyDelete/ tai va kur Tu dingus.
Paskutinej fotkej labai graziai vandens buteliukai stoviniuoja :-)
ReplyDeletePapasakok kaip Tu ten atsiradai - visoj mokslų programoj ir kelionėj? Čia konkursas ar kažkas? :)) Žiauriai įdomu!!!
ReplyDelete