Prisipažinsiu, kad niekada nesu niekur keliavusi atostogoms. T.y. šiaip - smalsumui patenkinti arba naujų vietų aplankyti. Visos mano kelionės buvo su reikalu. Sovietiniais laikais [...]
Prisipažinsiu, kad niekada nesu niekur keliavusi atostogoms. T.y. šiaip - smalsumui patenkinti arba naujų vietų aplankyti. Visos mano kelionės buvo su reikalu. Sovietiniais laikais tėvai spekuliacijų reikalais tampėsi mus su Ignu ant galinės žigulio sedynės po Balkanus. Plaukimo laikais maišėm Europą dalyvauti varžybose. Ameriką atradau irgi - per universitetą. Niekada nesu pirkusi lėktuvo bilieto, arba planavusi turistauti, kaip normalus žmogus. Ir gal todėl man dabar tai yra labai sunkiai suprantama: kažkur važiuoti iš idėjos. Be to, labai nemėgstu skraidyti, todėl jeigu jau tenka, tai turi būti kažkoks reikalas. Praėjusį savaitgalį vežėm jaunuosius penkiakovininkus į varžybas Tartu, Estija. Tetis ir anksčiau pasiimdavo į savo komandiruotes, bet šį kartą važiavau, kaip už plaukimą atsakingas asmuo. Valdžios ir autoriteto skonis man vis dar labai naujas dalykas, o ir aš esu tikra, kad juo neretai piknaudžiauju, bet susitvarkiau. Buvo labai smagi ir vertinga patirtis. Tą patį savaitgalį Romoje vyko pasaulio čempionatas ir tik pabaigę vieną rungtį puolėm tikrinti kitos. Man vis reikia priminti, koks nerealus sportas yra penkiakovė... Šiemet Londono Olimpinėse jai jau 100 metų.
O kaip faina paskaityti, kaip tik šiuo metu gyvenu Tartu. ar patiko? pamatei miestą?
ReplyDeleteEsu Tartu buvus ir anksčiau. Ištyrinėti nebuvo laiko, bet pasivaikščiojom tikrai maloniai :)
ReplyDelete