Šeštadienį ryte išssikrovė telefonas, o tai reiškia, kad nei ryšio nei suvokimo apie valandas neturėjau beveik visą savaitgalį. Žinau tik, kad kai prasideda futbolas - būna [...]
Živilės Varėna man visada asocijuojasi su tuo lieptu, ant kurio praeina tos nefiksuotos valandos ir lubinais, kurių pakeliui žydi jūros. Ir dar: pusryčiai, pietūs ir vakarienės. Ne, ne atskirai, bet per vieną dieną keli pusryčiai, pietūs ir pora vakarienių... Panašiai, kaip nuvažiavus pas močiutes: valgykit vaikai, nes dar sukūdėsit... Bet vaikam du kartus sakyti nereikia.
Tokia nevalyva, nupenėta ir išsitaršius aš būnu tik kai susidedu su ta Vilniaus_Kauno delegacija. Tokia išsimiegojus ir patenkinta - irgi.
Ir kaip dabar padaryt kokį nors darbą..? Retorinis klausimas.
Imkit labai sulėtintą, labai vasarišką, ir jei įmanoma ant geros aparatūros :)) kad vibruotų. .
Paglvojau, kad tai vienas iš geriausių tavo įrašų. Po to pati savęs paklausiau- kodėl man taip patiko? Nes daug nuotraukų, kur esi tu :D Retai pas tave tokų būna :)
ReplyDeleteO aš jau galvoju, kad per dažnai :)
DeleteVienas zodis - pasaka!
ReplyDeletePo vakar nutariau ateiti pažiūrėti ar nepriverčiau netyčiukais paslėpti dalykų:)
ReplyDeleteŠiaip ar taip dabar galvoju, kad kažkaip gal ne taip pasakiau - tavo darbai klasiški, bet čia tikrai yra ko ateiti ir be to! Šiaip niekada nebūčiau užkalbinus, bet manau, jog žmonės per mažai vieni kitiems gerus dalykus sako, o tai pasakyti reikia jei tikrai taip manai. Tai padeda laimingai eiti pirmyn. Va taip va.
Ketvirtadieniški linkėjimai!
Ačiū. Labai teisingai.
DeleteBuvo keista, bet tikrai labai malonu :)
As irgi noriu tokiu atostogu!<3
ReplyDelete