Nu va, pasikrikštyjau. Beveik tiesiogine to žodžio prasme: su vandeniu ir visa kita...
Koks svaigalingas savaitgalis Rygoj... Atsijungiau nuo visko! Nutrauktas tiesioginis [...]
Nu va, pasikrikštyjau. Beveik tiesiogine to žodžio prasme: su vandeniu ir visa kita...
Koks svaigalingas savaitgalis Rygoj... Atsijungiau nuo visko! Nutrauktas tiesioginis realybės tiekimas. Ir jeigu iš viso egzistuoja toks dalykas, kaip čia ir dabar, tai buvo vienas iš tų nedaugelio atvejų. Fantastika!
Įsimintiniausias dalykas, kurį parsivežiau iš šitos kelionės tai priminimą, kaip smarkiai aš kraunu į kelnes prieš startą. Tas mandražas toks siutinantis ir kartu toks saldus! Ir jo pilna burna, pilnas pilvas, pilni visi organai... Kažkokia radioaktyvi energija sproginėja ties kiekvienu sanariu, užtemdo protą, norisi prisėsti... Visas baseinas švilpia, taškosi, vibruoja. Tada gauni startinį signalą, ausis užkemša vanduo, visas jaudulys išsiverčia į judesį, iš kažkur atsiranda šitmas jėgų ir varai... Fantastika!
Man jau į nugarą įsisegė kablys.
Antras sukrėtęs pastebėjimas - kokie užsikonservavę yra plaukikai! Nežinau, ko deda į tą baseinų vandenį, bet pirmą kartą realiai vienoj vietoj pamačiau krūvą labai gerai, jaunai ir sveikai atrodančių senų žmonių. Septynesdešitmečiai senukai puškuoja 200 delfu nosį pasikrapštydami. 45 metų amžiaus kategorijos startai primena jaunuolių užplaukimus, o apie nuotaikas ir atmosferą net nekalbu... Seniausia dalyvė buvo gimusi 1928 metais. Dar pagalvojau... kažkieno močiutė važinėja į tarptautines veteranų varžybas... Fantastika!
A, o aš suplaukiau neįtikėtinai puikiai. Taip puikiai, kad bijau, antrą kartą nesugebėčiau taip pakartot :)
.
Thursday, February 14, 2013
.
2013 /
maistas /
pastas /
postcard /
siuntos /
sportas /
swimming /
visko po siek tiek /
ziema
Subscribe to:
Posts (Atom)