Kažkaip šiemet mažai sodo aktualijų. Bet ne dėl to, kad čia mažai lankausi. Greičiau dėl to, kad kartočiausi...
O iš tikrųjų! Kaip gerai, kad kai kurie dalykai kartojasi. Pavyzdžiui, darbas darbas darbas 5 x per savaitę, o savaitgalį į sodą. Paskambina mama ir klausia "pakurt plytą? kepam kūgelį? įdėti porą vištos šlaunelių?" Ir taip kiekvieną savaitgalį. Ir aš sutrikčiau, jei būtų kitaip.
Šiandien varčiausi ant pievutės su triusikais, skaitinėjau, skaniai užknarkiau... Atsikėliau jau pavėsy, bet tai nieko tokio. Rugpjūčio 27-ta, o taip šilta! Su triusikais! Po mankštos palindau po šlanga (pardon mano liaudišką žargoną) ir ką... tinkamas žodis - gaivu. Rugpjūčio 27-tą - taip šiltą. Išskyrus uodus. Bet šiandien aš dėkinga ir už uodus. Vadinasi miesto dūmas iki mūsų dar nedasigavo. Vadinasi viskas kaip turi būti. Ir rudens visai nebijau. Čia tau ne skiepai. Jei turi ateiti, lai ateina. Bus gražu, labai spalvota, ir jauku toj pačioj troboj, po derliaus darbų, pasikurti tą pačią plytą, traukti iš jos kūgelį, čiuožinėti po namus su vilnonėm kojinėm ir prisiminti, kaip va ten, ant pievutės skaniai užknarkiau rugpjūčio 27-tą, su triusikais. Kaip buvo šilta...
