Šį pavasarį labai daug sodo. Paskutinis išmoktas triukas: svogūnus reikia sodinti su liniuote :) Labai matematiška, bet rezultatas labai estetiškas. Triukas siekia neatkapstomus visų lietuvos močiučių laikus... Kaimynė Angelė irgi matuodama ėjo daržais keturiom.
Kažkada sakiau, kad jei sode būtų internetas ir šilto vandens vakarais nusiprausti tai gyvenčiau ten ir į miestą nekiščiau nosies. Po beveik savaitės nenutraukiamo sodininkavimo labai sunku grįžti į civilizacija, kuri įpareigoja būti švariais plaukais ir apsirengus, kaip miestiečiui pridera. Vienas punktas išsipildė, kai savaitgalį atvažiavo Ignas su labai protingu savo telefonu ir davė man interneto. Tai buvo kažkas neįtikėtino: sėdžiu ant gonkų, kramtau ridikus ir derinu reikalus
manodrabuziai.lt To dar nebuvo!
O dabar į temą. Neseniai radau man
labai patikusį įrašą apie pienių patiekalą ir praėjusį savaitgalį pasismaginau. Mūsų pieva labai
tiuninguota ir ten nei pienės salotoms, nei trauklapio numušam pirštui nerasi su padidinamu stiklu. Bet pas Viltę ir pamiškėj - šienauk. Receptas sakė - 300g. bet kadangi aš neturiu supračiaus, kaip vizualiai atrodo toks kiekis, tai tiesiogine ta žodžio prasme prišienavau jaunai atrodančių pienių lapų. Jaunumą nustačiau pagal jų dydį (o kaip kitaip?). Kadangi rimtai pykstuosi su instrukcijom, esu įsitikinus, kad skrudintų saulėgražų bei česnako taip pat padauginau. Bet gavosi fantastiškai!
Dabar kur tik einu, man visur žydi pienių pesto! Visi žali Kauno kampai. Apie pienes buvau išmokyta, kad tai yra piktžolė ir jas reikia naikinti, ir tik pastaraisiais metais susiprotėjom apsigalvoti. Mama pasakojo, kad ji kartais ir žiedų pakramto. Namų bibliotekoj susiradau tik nedidelę dalį įrodymų apie stebuklingas paprastosios kiaulpienės savybes.
Iki bazilikų derliaus dar tolokai, todėl jeigu yra galimybių prisirinkti toliau nuo miesto ir kelių augančių pienių lapų - labai rekomenduoju.
