Atostogos mane išlepino. Po dvieju dienų intensyvaus paskaitų klausymo jaučiu kaip galvoj tiksi detonatorius. Sprogimo laikas nežinomas, bet sprogimas - garantuotas. Vos tik spėjau prisikalbėti, kad pirmą semestrą atlaikiau didvyriškai. Pasirodo, keturi metai pertraukos tarp mokslų nėra protingiausias sprendimas, nes vėl įsivažiuoti kainuoja daug sveikatos... Norėčiau suinstaliuoti visą literatūrą sau į galvą ir atsirinkti reikalingiausia. Tiek perskaityti kažin ar išstenėsiu... Uch. Enyvaij... Geros naujienos, kad savaitgalis man šį pusmetį prasidės trečiadinio vakrą, o pasibaigs pirmadienio vakarą. Toks tvarkaraštis net sugėdino apie tai skūstis. Daugiau nesiskūsiu.
Šią savaitę daug slampinėju viena. Man tai labai gerai pažįstamas jausmas. Nesigėdinu prisipažinti, kad kartais tekdavo ir į filmus vienai vaikščioti, ir keliauti. Negaliu atsiklausyti Never Let Me Go garso takelio, kuris kartu ir graudina ir įkvėpia ir į kitus pasaulius nuneša...
Ryt grįžtu į treniruotę. Jau spėjau pasiilgi savo mažos atostoginės rutinos. Rytais geras prakaitas, paskui kava, paskui dzingalai, filmai, blogai, skaitymas, gal koks nuotykis... Labai gaila bus darkyti tokią pasakišką tinginių dienotvarkę, bet amžinai tinginiauti irgi nenorėčiau.
Happy hump day, kaip mes vaikams trečiadieniais sakydavom... :) Dabar jau viskas į pakalnę, link savaitgalio :)
P.S. noriu sūrių lašinukų...
Atostogos mane išlepino. Po dvieju dienų intensyvaus paskaitų klausymo jaučiu kaip galvoj tiksi detonatorius. Sprogimo laikas nežinomas, bet sprogimas - garantuotas. Vos tik spėjau prisikalbėti, kad pirmą semestrą atlaikiau didvyriškai. Pasirodo, keturi metai pertraukos tarp mokslų nėra protingiausias sprendimas, nes vėl įsivažiuoti kainuoja daug sveikatos... Norėčiau suinstaliuoti visą literatūrą sau į galvą ir atsirinkti reikalingiausia. Tiek perskaityti kažin ar išstenėsiu... Uch. Enyvaij... Geros naujienos, kad savaitgalis man šį pusmetį prasidės trečiadinio vakrą, o pasibaigs pirmadienio vakarą. Toks tvarkaraštis net sugėdino apie tai skūstis. Daugiau nesiskūsiu.
Šią savaitę daug slampinėju viena. Man tai labai gerai pažįstamas jausmas. Nesigėdinu prisipažinti, kad kartais tekdavo ir į filmus vienai vaikščioti, ir keliauti. Negaliu atsiklausyti Never Let Me Go garso takelio, kuris kartu ir graudina ir įkvėpia ir į kitus pasaulius nuneša...
Ryt grįžtu į treniruotę. Jau spėjau pasiilgi savo mažos atostoginės rutinos. Rytais geras prakaitas, paskui kava, paskui dzingalai, filmai, blogai, skaitymas, gal koks nuotykis... Labai gaila bus darkyti tokią pasakišką tinginių dienotvarkę, bet amžinai tinginiauti irgi nenorėčiau.
Happy hump day, kaip mes vaikams trečiadieniais sakydavom... :) Dabar jau viskas į pakalnę, link savaitgalio :)
P.S. noriu sūrių lašinukų...
tikriausiai geriausia vasara ten? aš vien tik pagalvot apie tai bijau (kaip norėčiau ta prasme) :))
ReplyDeleteVisos vasaros, deje, neteko praleist. Pabuvau nepilna savaite birzelio men pries vaziuodama namo. Pernai ziema vaziavau ten praleisti Kaledas. Tik tada buvau viena. Irgi idomi patirtis... :))
ReplyDeleteTikrai kad pasaulio centras, kaip kai kurie sako... :))
Ach kokia skaudi tema-vasara...Niujorkas...
ReplyDeleteVakar, paskaičiusi tavo blogą, pažiūrėjau "Never let me go". Nieko apie garso takelį pasakyti negaliu, nepastebėjau (o tai, manau pliusas), bet kaip mane sukrėtė šis filmas. Na, kad nebuvo jokių sc-fi detalių. Žiūri ir patikėti negali, nes veiksmas ne ateityje vyksta. Labai noriu knygą perskaityti...
Siuzetas ir man ispudi paliko. Visi tie jauni aktoriai - super. Bet pastaruoju metu pastebejau, kad ziuriu filmus ir galiu atleisti prasta turini, jei graziai nufilmuota ir gera fotografija. Plius, jei dar su gera muzika draugauja, tai is vis... :))
ReplyDeleteVa pavyzdziui sitas filmas. Toks gan paikas turiniu, bet nufilmuotas - pasaka:
http://www.youtube.com/watch?v=6gCPIof4kNQ