Dar studentavimo laikais, o paskui ir gyvenant Čikagoje turėjau galimybę pamatyti, visiškai susvaigti, vėliau išmokti ir pritaikyti įvairiausių ekologiškų triukų. Tie žmonės, kurie tame mato tik dar vieną komercinį triuką irgi turi teisę į savo nuomonę, bet aš manau, kad jau geriau komercija iš ekologijos, negu apskirtai nešvari ir ekologijai nejautri komercija.
Šie medvilniniai/daukartiniai arbatos pakeliai vienas iš pavyzdžių. Juos naudoti man daug smagiau negu metalinius sietinius šaukštus (ar kaip jie vadinasi...) ar gerti palaidą arbatą. Nusipirkau vieną pakuotę, kurioje buvo apie dešimt maišelių vienetų ir jau pusę metų naudoju tuos pačius tris. Teko paimti švarų šiai demonstracijai :) Puikiai tinka tiek pirktinėms (mažai pakavimo sudedamųjų dalių turinčioms) arbatoms, tiek soduose užaugintoms, miškuose surinktoms žolėms :) Po kelių naudojimų jie nusidažo gražia arbatos spalva. Mama anksčiau taip dažydavo baltus sijonus :) Išgėrus arbatą užtenka išmesti arbatžoles ir praskalavus padžiauti kartu su indais. Žinoma nėra taip patogu, kaip panaudojus paprasčiausiai išmesti, bet dar labai neseniai gyvenimas apskritai buvo tik truputį sudėtingesnis: be vienkartinių indų ir net su superkama pieno tara. Ir niekas nesiskundė :)
Desertui! Manau, jau daug kam pažįstamas No Impact Man. Dar projekto veiksmo metais, tada sėdėdama LiveJournal, susidomėjau jo blog'u ir alkanom akim sekiau kiekvieną nuotykį, kuris išaugo į kontraversišką sensaciją, bet absoliučiai užburiančią ir įkvėpiančią istoriją filmo ir knygos pavidalu.
Man pačiai būtų naudinga šitą filmą pažiūrėti bent kartą per mėnesį, kad atsisėsčiau ant užpakalio ir prisiminčiau kaip aš norėčiau gyventi.
Kam įdomu, labai rekomenduoju ir knygą paskaitytį ir filmą pažiūrėti.
Dar studentavimo laikais, o paskui ir gyvenant Čikagoje turėjau galimybę pamatyti, visiškai susvaigti, vėliau išmokti ir pritaikyti įvairiausių ekologiškų triukų. Tie žmonės, kurie tame mato tik dar vieną komercinį triuką irgi turi teisę į savo nuomonę, bet aš manau, kad jau geriau komercija iš ekologijos, negu apskirtai nešvari ir ekologijai nejautri komercija.
Šie medvilniniai/daukartiniai arbatos pakeliai vienas iš pavyzdžių. Juos naudoti man daug smagiau negu metalinius sietinius šaukštus (ar kaip jie vadinasi...) ar gerti palaidą arbatą. Nusipirkau vieną pakuotę, kurioje buvo apie dešimt maišelių vienetų ir jau pusę metų naudoju tuos pačius tris. Teko paimti švarų šiai demonstracijai :) Puikiai tinka tiek pirktinėms (mažai pakavimo sudedamųjų dalių turinčioms) arbatoms, tiek soduose užaugintoms, miškuose surinktoms žolėms :) Po kelių naudojimų jie nusidažo gražia arbatos spalva. Mama anksčiau taip dažydavo baltus sijonus :) Išgėrus arbatą užtenka išmesti arbatžoles ir praskalavus padžiauti kartu su indais. Žinoma nėra taip patogu, kaip panaudojus paprasčiausiai išmesti, bet dar labai neseniai gyvenimas apskritai buvo tik truputį sudėtingesnis: be vienkartinių indų ir net su superkama pieno tara. Ir niekas nesiskundė :)
Desertui! Manau, jau daug kam pažįstamas No Impact Man. Dar projekto veiksmo metais, tada sėdėdama LiveJournal, susidomėjau jo blog'u ir alkanom akim sekiau kiekvieną nuotykį, kuris išaugo į kontraversišką sensaciją, bet absoliučiai užburiančią ir įkvėpiančią istoriją filmo ir knygos pavidalu.
Man pačiai būtų naudinga šitą filmą pažiūrėti bent kartą per mėnesį, kad atsisėsčiau ant užpakalio ir prisiminčiau kaip aš norėčiau gyventi.
Kam įdomu, labai rekomenduoju ir knygą paskaitytį ir filmą pažiūrėti.
o ką Tu studijuoji? :)
ReplyDeleteStudijavau komunikacijas. Imdavau kiek tik galima buvo environmental paskaitu. Dabar migracijos politika mokinuosi :)
ReplyDeleteAš vis maximose atsisakau maišelių kasose, kur vis norima mano dvi citrinas arba pieno pakuotę įdėti į plastiko maišelį, ir tos kasininkės taip susiraukia, tarsi aš prašyčiau jų didžios kokios tai paslaugos... keisti tie žmonės..:) be maišelių negali gyventi ir namo nusinešt kekės bananų
ReplyDeletesuperinė idėja.
ReplyDeletekažkaip reiks sugaudyti visą lašą savo darbštumo, išsiaiškinti, kaip ir kas, ir pasisiūti.