Dar kelios dienos ir jau būsiu beveik pailsėjusi nuo laiko pasikeitimo, nuo Mados Infekcijos, nuo įspūdžių, nuo nuotraukų tvarkymo, ir nuo stengimosi pasivyti su viskuo, kas stovėjo ir laukė kol aš tris dienas infekcinausi. O prisiinfekcinau kaip už Lietuvą.
Visas tris dienas jaučiausi panašiai, kaip būna, kai išvažiuojam į Heineken'ą - užsienis. Na, gal ir ne užsienis, bet atitrūkimas nuo realybės labai aiškiai suvokiamas. Netikėtai buvau paskirta "štabo viršininke." Dar iki šiol nesupratau, ar tai garbė ar nelabai... Bet gavau nemažai įgaliojimų, ir kas mane pažįsta, išgirdę šitą naujieną tuojau pat šūktelėjo: "O! Čia kaip tik tau, visiems reguliuot ir kontroliuot!" Saviems reguliuot esu labai gudri, bet su ką tik sutiktais žmonėmis visai kitas reikalas. Bijojau, kad manęs visi nekęs jau po dviejų valandų. Bet susitvardžiau, ir net pavyko susidraugauti su dauguma savanorių. Taigi, mano isterija "ką reikės apsirengti?" ir "kaip aš ten be jokios draugės...?" greitai išsivėdino. Visi gavom pamatyti didesnę dalį renginio, didelę dalį įspūdingai atrodančių stileivų žiūrovų vietose, ir dalį atpažįstamų blogerių. Tik aišku, nei prie vieno nepriėjau... Tyž!
Patirtis tikrai verta miego trūkumo ir paskaitų praleidimo! Ačiū Vaidai!
Dar kelios dienos ir jau būsiu beveik pailsėjusi nuo laiko pasikeitimo, nuo Mados Infekcijos, nuo įspūdžių, nuo nuotraukų tvarkymo, ir nuo stengimosi pasivyti su viskuo, kas stovėjo ir laukė kol aš tris dienas infekcinausi. O prisiinfekcinau kaip už Lietuvą.
Visas tris dienas jaučiausi panašiai, kaip būna, kai išvažiuojam į Heineken'ą - užsienis. Na, gal ir ne užsienis, bet atitrūkimas nuo realybės labai aiškiai suvokiamas. Netikėtai buvau paskirta "štabo viršininke." Dar iki šiol nesupratau, ar tai garbė ar nelabai... Bet gavau nemažai įgaliojimų, ir kas mane pažįsta, išgirdę šitą naujieną tuojau pat šūktelėjo: "O! Čia kaip tik tau, visiems reguliuot ir kontroliuot!" Saviems reguliuot esu labai gudri, bet su ką tik sutiktais žmonėmis visai kitas reikalas. Bijojau, kad manęs visi nekęs jau po dviejų valandų. Bet susitvardžiau, ir net pavyko susidraugauti su dauguma savanorių. Taigi, mano isterija "ką reikės apsirengti?" ir "kaip aš ten be jokios draugės...?" greitai išsivėdino. Visi gavom pamatyti didesnę dalį renginio, didelę dalį įspūdingai atrodančių stileivų žiūrovų vietose, ir dalį atpažįstamų blogerių. Tik aišku, nei prie vieno nepriėjau... Tyž!
Patirtis tikrai verta miego trūkumo ir paskaitų praleidimo! Ačiū Vaidai!
OOOO....pavydu :)
ReplyDeletegrazu, bet kazko tuscia..kai pagalvoji, tustuma vien skudurus rodyt. gal siaip tiesiog esu pavargus nuo fasado..kurio pas mus daug daugiau nei turinio
ReplyDeleteSutinku. Bet is kitos puses, tai beveik visi ten sutikti zmones, ir tikiu, dauguma lankytoju, kuriu as nepazistu, savo gyvenimuose uzsiema ir prasmingais, graziais darbais. O cia visi susirinko atsipalaiduoti ir pasimegaut skudurais.
ReplyDeleteBent jau as save taip teisinu :))
Ech, nostalgija, pamenu kaip pernai pati ten bėgiojau po visur ir bandžiau atrasti patogią vietelę su kittiniu objektyvu tarp tų visų delfiškų televykų :D Buvo nedrąsu, bet labai smagu :D O tavo kadrai nuosrabūs, foto kokybė puiki. Spaudžiu leteną :)
ReplyDeleteSuperiniai reportažai iš Mados Infekcijos. Pavydžiu baltu pavydu :)
ReplyDelete