• about me
  • menu
  • categories
  • ką aš galiu pasakyt...

    Ir vėl žalias reikalas. Trys dienos sode: vien tik gulėjimas, valgymas, gulejimas kita poza, valgymas ką nors kitą, žemuogiavimas, gulėjimas, valgymas... Viskas ratu. Miegojau kaip nuvarytas arklys, nors iš tikro tai per visas dienas išnaudojau minimalų energijos kiekį, o krutinau nebent tik kramtymui reikalingus raumenis. Jaučiuosi, kaip nevala, bet ką aš galiu pasakyt - buvo nuostabu.
    Pirmą kartą gyvenime išviriau uogienę. Keturias valandas zyliojau po mišką (nuskyniau visus kaimynų plotus) dėl kibiriuko žemuogių, iš kurių gavosi du stiklainiukai uogienės, truputį pervirusios ir galiausiai pavirtusios į marmeladą, bet ką aš galiu pasakyt - mano nuosava uogienė, kurią pati ir sukimšiu, nes kimšti man sekasi geriausiai.
    Dar perskaičiau knygą, kurią mūsų šeimos elektrikas pavadinimo teršalu, tuo tarpu man siūlydamas tikrą literatųrą - kulinarines knygas, ir knygas apie mezgimą. Tiesą pasakius tokiu knygų nelabai mėgstu, nes visiškai nekontaktuoju su instrukcijų skaitymu.
    Be jokių instrukcijų ir visai pusėtinai sode pasigaminom pesto. Gavosi sausokas ir per mažai sūrus, bet ką aš galiu pasakyt... labai skanu! Visaip :)

    IMG_3091
    IMG_3092
    IMG_3100
    IMG_3139
    IMG_3140
    IMG_3143
    IMG_3144
    IMG_3152
    IMG_3154

    Neprisimenu, kur šitą radau, bet kaip norėčiau taip pralėkt... jei tik mokėčiau... :)

    Ir vėl žalias reikalas. Trys dienos sode: vien tik gulėjimas, valgymas, gulejimas kita poza, valgymas ką nors kitą, žemuogiavimas, gulėjimas, valgymas... Viskas ratu. Miegojau kaip nuvarytas arklys, nors iš tikro tai per visas dienas išnaudojau minimalų energijos kiekį, o krutinau nebent tik kramtymui reikalingus raumenis. Jaučiuosi, kaip nevala, bet ką aš galiu pasakyt - buvo nuostabu.
    Pirmą kartą gyvenime išviriau uogienę. Keturias valandas zyliojau po mišką (nuskyniau visus kaimynų plotus) dėl kibiriuko žemuogių, iš kurių gavosi du stiklainiukai uogienės, truputį pervirusios ir galiausiai pavirtusios į marmeladą, bet ką aš galiu pasakyt - mano nuosava uogienė, kurią pati ir sukimšiu, nes kimšti man sekasi geriausiai.
    Dar perskaičiau knygą, kurią mūsų šeimos elektrikas pavadinimo teršalu, tuo tarpu man siūlydamas tikrą literatųrą - kulinarines knygas, ir knygas apie mezgimą. Tiesą pasakius tokiu knygų nelabai mėgstu, nes visiškai nekontaktuoju su instrukcijų skaitymu.
    Be jokių instrukcijų ir visai pusėtinai sode pasigaminom pesto. Gavosi sausokas ir per mažai sūrus, bet ką aš galiu pasakyt... labai skanu! Visaip :)

    IMG_3091
    IMG_3092
    IMG_3100
    IMG_3139
    IMG_3140
    IMG_3143
    IMG_3144
    IMG_3152
    IMG_3154

    Neprisimenu, kur šitą radau, bet kaip norėčiau taip pralėkt... jei tik mokėčiau... :)

    . Thursday, June 23, 2011 .

    4 comments

    1. Anonymous6/24/2011

      Ar dejot alyvuogiu aliejaus i pesto? Nuotraukose nemaciau, tai galvoju gal nedejot ir del to sausokas gavos.

      ReplyDelete
    2. Aha, dejom. Ir vis bijojau, kad nepadauginciau :)

      ReplyDelete
    3. Anonymous6/24/2011

      hahahah:)) niekad alyvuogiu aliejaus nebus perdaug:)Graikijoj ismokau

      ReplyDelete
    4. Akvilina!!! Man bazilikai tokie niekaip neužauga, ajajai :/

      Austėėėėja, ir tu tapai šios sektos prijaučiančioji , ura ura! :D

      ReplyDelete