Pastarosios dienos buvo ne gyvenimas, o kažkoks JOVALAS!!! Prisipažinsiu, turiu gan įspūdingą žioplumo, išsiblaškymo ir šiaip kuriozų biografiją, bet vis neigiu, kad tai mano vienos nuopelnas. Neigiu ir šį katrą. Dažniausiai aplinkybės irgi įkiša savo trigrašį. Furistai, kaip ir galima buvo tikėtis, paliko mane visą pasiruošusią, ir nusiteikusią dviejų dienų kelionei su debesies didumo stresu - kaip dabar per keturias dienas nusigauti į Glazgą???!!!?!?!!?!??!?!??!?!
Su šita istorija neišsiplėsiu, nes nors ji gal ir skamba pakankamai legit, kad mane išteisintų, faktas jau įvykęs. Basta.
Tiesą pasakius, dėl šitos kelionės kamuoja kažkokia čiudna nuotaika. Kai daviau dokumentus mainų programai - it sounded like a good idea, kaip sakant. Bet visi reikalai vedę mane link išvažiavimo klostėsi nei šiaip nei taip. Furistai aišku labai apgadino viso reikalo prekinę išvaizdą. Buto paieškos apskritai - anomalija. Tada pažadukai Škotijos lietuviai... dar nepastovesni už anuos furistus. Tada neaiškus noras likti namuose...
Taigi, sėdžiu namie, dabar jau ne ant vieno, bet dviejų lagaminų. Vienas lengvesnis skris su manim paskutinės minutės skrydžiu, kitas su žieminiais batais ir paltais atkeliaus vėliau. Vakarykščiai nervai pasibaigė po pasivaikščiojimo su Binučių ir išganingo plano gimimo, o šiandien jau džiaugiuosi nauju scenarijum! Jis man leis praleisti visas keturias dienas namie su visais mylimais, žiūrint krepšinį! Laikausi įsikibus pati nežinau ko, atidėliodama nežinau ką.
Pastarosios dienos buvo ne gyvenimas, o kažkoks JOVALAS!!! Prisipažinsiu, turiu gan įspūdingą žioplumo, išsiblaškymo ir šiaip kuriozų biografiją, bet vis neigiu, kad tai mano vienos nuopelnas. Neigiu ir šį katrą. Dažniausiai aplinkybės irgi įkiša savo trigrašį. Furistai, kaip ir galima buvo tikėtis, paliko mane visą pasiruošusią, ir nusiteikusią dviejų dienų kelionei su debesies didumo stresu - kaip dabar per keturias dienas nusigauti į Glazgą???!!!?!?!!?!??!?!??!?!
Su šita istorija neišsiplėsiu, nes nors ji gal ir skamba pakankamai legit, kad mane išteisintų, faktas jau įvykęs. Basta.
Tiesą pasakius, dėl šitos kelionės kamuoja kažkokia čiudna nuotaika. Kai daviau dokumentus mainų programai - it sounded like a good idea, kaip sakant. Bet visi reikalai vedę mane link išvažiavimo klostėsi nei šiaip nei taip. Furistai aišku labai apgadino viso reikalo prekinę išvaizdą. Buto paieškos apskritai - anomalija. Tada pažadukai Škotijos lietuviai... dar nepastovesni už anuos furistus. Tada neaiškus noras likti namuose...
Taigi, sėdžiu namie, dabar jau ne ant vieno, bet dviejų lagaminų. Vienas lengvesnis skris su manim paskutinės minutės skrydžiu, kitas su žieminiais batais ir paltais atkeliaus vėliau. Vakarykščiai nervai pasibaigė po pasivaikščiojimo su Binučių ir išganingo plano gimimo, o šiandien jau džiaugiuosi nauju scenarijum! Jis man leis praleisti visas keturias dienas namie su visais mylimais, žiūrint krepšinį! Laikausi įsikibus pati nežinau ko, atidėliodama nežinau ką.
No comments
Post a Comment