Oban vol. 1

Driokst! Viskas taip greitai pasibaigė - dabar sunku patikėti, kad iš vis kas nors įvyko. Mūsų savaitgalio kelionė į istorinį žvejų miestelį šiaurės vakaruose nuo Glazgo. Tik nuvažiavus susigaudėm, koks tai buvo įdomus pasirinkimas. Greit supratom, kad būsim jauniausios moteriškės visam mieste. Visi kiti gyventojai ir turistai mus lenkė šviesmečiais. Bet tai nieko tokio. Senjorai geri kompanionai. Kaip vėliau išsiaiškinom - ypač prie alaus.
Trijų valandų kelionė nei kiek neprailgo. Gal todėl, kad šokinėjau nuo lango prie lango ir gaudžiau kalną po kalno. Nesuprantamas gamtos grozis. Vaizdai jau truputį parudavę ir drėgnai atšiaurūs, bet tame tik dar daugiau jautrumo. Ypač geras filmas gaunasi su kokia gražia daina ausyse. Bėga bėga, lekia lekia, spalvos galvą apsuka. Idėja! Nebūtina net turėti kelionės tikslo. Galima nusipirkti bilietą ir važiuot pasidairyt. Nuotraukos nepateisina pastangų parodyti viską taip, kaip aš mačiau.



Oban'as labai mažas. Miesto apžiūra užtruko maždaug pusvalandį. Vėliau patikrinom vienintelį muziejų, užlipom apžvelgt panoramą, paskanavom vietinės žuvies, išlenkėm alaus.
Kažkada kūrėm teorijas, kad visur, kur nukeliausi, šiais laikais gali sutikt lietuvį. Jei ne - tai ką nors, kas pažįsta lietuvį, turėjo lietuvę mergina, kambarioką ar kolegą... Oban'e teorija pasitvirtino jau tą patį vakarą. Net ne sezono metu! Fantastika!
Nebloga fantastika buvo ir vandens kilimas, kuris uoste matomas tiesiog pasėdėjus kelias minutes ant kranto. Paskutinę dieną braidėm po išplautas žoles ir po truputį vanduo išstūmė mus iš paplūdimio. Labai keistas ir įdomus dalykas. Laivukai plūduriuoja vandeniui pakilus ir guli ant dumblo vandeniui nusekus. Aukštyn žemyn, aukštyn žemyn kiekvieną dieną...



Oban'as, mano suprantimu, yra panašaus tipo miestelis, kaip mūsų Nida ar Palanga. Vasarą nuomuojami vasarnamiai ir vyksta aktyvus poilsiavimas, o šaltuoju sezonu nelabai aktyvus senukų šturmas. Jie pabyra iš traukinių, autobusų ir laivų. Kaip kokios sraigės lėtai vaikšto, lėtai valgo, lėtai kalba, lėtai gyvena... Ir žinoma, kur ten priskubėsi... 



Pirmos dalies pabaiga.
Rytojaus rytą kėlėmės labai anksti, krapštėm daiktus tamsiam hostelio kambarį, ir tubūt labai erzinom kaimynus... Tada plaukėm, važiavom, radom pinigų, sulijom... Apie viską iš eilės ir vėliau :)

Driokst! Viskas taip greitai pasibaigė - dabar sunku patikėti, kad iš vis kas nors įvyko. Mūsų savaitgalio kelionė į istorinį žvejų miestelį šiaurės vakaruose nuo Glazgo. Tik nuvažiavus susigaudėm, koks tai buvo įdomus pasirinkimas. Greit supratom, kad būsim jauniausios moteriškės visam mieste. Visi kiti gyventojai ir turistai mus lenkė šviesmečiais. Bet tai nieko tokio. Senjorai geri kompanionai. Kaip vėliau išsiaiškinom - ypač prie alaus.
Trijų valandų kelionė nei kiek neprailgo. Gal todėl, kad šokinėjau nuo lango prie lango ir gaudžiau kalną po kalno. Nesuprantamas gamtos grozis. Vaizdai jau truputį parudavę ir drėgnai atšiaurūs, bet tame tik dar daugiau jautrumo. Ypač geras filmas gaunasi su kokia gražia daina ausyse. Bėga bėga, lekia lekia, spalvos galvą apsuka. Idėja! Nebūtina net turėti kelionės tikslo. Galima nusipirkti bilietą ir važiuot pasidairyt. Nuotraukos nepateisina pastangų parodyti viską taip, kaip aš mačiau.



Oban'as labai mažas. Miesto apžiūra užtruko maždaug pusvalandį. Vėliau patikrinom vienintelį muziejų, užlipom apžvelgt panoramą, paskanavom vietinės žuvies, išlenkėm alaus.
Kažkada kūrėm teorijas, kad visur, kur nukeliausi, šiais laikais gali sutikt lietuvį. Jei ne - tai ką nors, kas pažįsta lietuvį, turėjo lietuvę mergina, kambarioką ar kolegą... Oban'e teorija pasitvirtino jau tą patį vakarą. Net ne sezono metu! Fantastika!
Nebloga fantastika buvo ir vandens kilimas, kuris uoste matomas tiesiog pasėdėjus kelias minutes ant kranto. Paskutinę dieną braidėm po išplautas žoles ir po truputį vanduo išstūmė mus iš paplūdimio. Labai keistas ir įdomus dalykas. Laivukai plūduriuoja vandeniui pakilus ir guli ant dumblo vandeniui nusekus. Aukštyn žemyn, aukštyn žemyn kiekvieną dieną...



Oban'as, mano suprantimu, yra panašaus tipo miestelis, kaip mūsų Nida ar Palanga. Vasarą nuomuojami vasarnamiai ir vyksta aktyvus poilsiavimas, o šaltuoju sezonu nelabai aktyvus senukų šturmas. Jie pabyra iš traukinių, autobusų ir laivų. Kaip kokios sraigės lėtai vaikšto, lėtai valgo, lėtai kalba, lėtai gyvena... Ir žinoma, kur ten priskubėsi... 



Pirmos dalies pabaiga.
Rytojaus rytą kėlėmės labai anksti, krapštėm daiktus tamsiam hostelio kambarį, ir tubūt labai erzinom kaimynus... Tada plaukėm, važiavom, radom pinigų, sulijom... Apie viską iš eilės ir vėliau :)

continue reading

posted by Akvilina . Friday, November 04, 2011 .