Taigi. Su mokslais atsisveikinau. Kol rašiau darbą, galvoj zyzė debesis darbų, kuriuos norėčiau ir turėčiau padaryti, kai rankos atsilaisvins. O kai tik jos atsilaisvino - neturiu ką veikti. Tiksliau turiu veikti tiek daug, kad nežinau prie ko šokti pirmiausiai.
Taigi, pirmiausiai šokau prie vaikiškų užsiėmimų ir sukonstravau gimadienio dovanas mažoms mergaitėms. Gimtadienis tik vienas, bet žinau iš patirties, kad jei vienam duodi, kitam irgi reikia duot. Kitaip bus blogai. Tik va, nelabai įsivaizduoju, kas 5-4 metų vaikams šiais laikais galvoj ir su kokiom priemonėm jie dabar žaidžia. Visai gali būti, kad neištraukia nosies iš kokio išmanaus telefono...
Taigi. Šiandien pagaliau sninga, ir gal net netyčia prisnigs. Pats laikas! Nors vakar dangus atrodė toks labiau liepos galas, rugpjūčio vidurys...
Taigi. O man pilve jausmas, kaip prieš varžybas...
Taigi. Su mokslais atsisveikinau. Kol rašiau darbą, galvoj zyzė debesis darbų, kuriuos norėčiau ir turėčiau padaryti, kai rankos atsilaisvins. O kai tik jos atsilaisvino - neturiu ką veikti. Tiksliau turiu veikti tiek daug, kad nežinau prie ko šokti pirmiausiai.
Taigi, pirmiausiai šokau prie vaikiškų užsiėmimų ir sukonstravau gimadienio dovanas mažoms mergaitėms. Gimtadienis tik vienas, bet žinau iš patirties, kad jei vienam duodi, kitam irgi reikia duot. Kitaip bus blogai. Tik va, nelabai įsivaizduoju, kas 5-4 metų vaikams šiais laikais galvoj ir su kokiom priemonėm jie dabar žaidžia. Visai gali būti, kad neištraukia nosies iš kokio išmanaus telefono...
Taigi. Šiandien pagaliau sninga, ir gal net netyčia prisnigs. Pats laikas! Nors vakar dangus atrodė toks labiau liepos galas, rugpjūčio vidurys...
Taigi. O man pilve jausmas, kaip prieš varžybas...
Taigi. Šiandien pagaliau sninga, ir gal net netyčia prisnigs. Pats laikas! Nors vakar dangus atrodė toks labiau liepos galas, rugpjūčio vidurys...
Taigi. O man pilve jausmas, kaip prieš varžybas...
.
Wednesday, January 11, 2012
.
namai /
rankdarbiai /
ziema
Tos popierinės lėlytės nuostabios! Tokias vaikystėj darėm irgi! Miela miela :)
ReplyDeleteAha, tik svarbu, kad lėlių galvos tvirtai laikytųsi - kiek ašarų būdavo, kai jos nuplyšdavo... Ir tada susukdavom su lipnia juosta - neva kaklo įtvaras. Kai nori, viskam randi gerą pateisinimą... Ėhė.
ReplyDeleteGeras-kaip čiotkai! Jaučiu, nustebs, nes retai, kas apie tokias bepagalvoja. Mes tai galvas iš kitos pusės kartono juostele tvirtindavom.
ReplyDeleteLabai grazios leles. pati noreciau su tokiom pazaist :D opierine polyvore :D:D:D:D
ReplyDelete