ištrauka

Prisipažinimas: madų žurnalų neskaitau.

Ta prasme, aš juos karts nuo karto nusiperku, ar gaunu lauktuvių, bet neskaitau, kas rašoma viduj. Nebent koks interviu su Ryan Gossling'u… :) O turbūt reikėtų paskaitinėti ir kitas rubrikas, žinant, kokią verslo sritį bandau atstovauti... Neskaitau ne todėl, kad they will only make you feel ugly. Mano nuomone, madų žurnalai turėtų būti vien gražios nuotraukos, ar kitokie, skonio receptorius galandantys vizualai. Ką ten galima tiek pilstyt iš tuščio į kiaurą apie sijono praskiepus, kalnieriaus kampus ir dar kažin ką, sezonas po sezono… metai po metų…

Ir va, gaunu lauktuvių naują britų VOGUE… po darbo dienos įsitaisau savo atominio dydžio lovoj, sulankstau raumenų tempimo pozą ir verčiu… reklama, reklama, reklama, reklama…. daug reklamos. It's ok, nes tai dauguma - gražios nuotraukos. Viskas, kas yra raidės ir žodžiai - visiškai nekabina. Išskyrus, kur parašyta - BITĖS. Vogue žurnale - apie bites. A-ha. Pradžia apie sijunų praskiepus ir kalnierių kampučius jada jada jada… kol darosi įdomiau... Nei kas naujo, nei kas šokiruorančio... Tiesiog. Labai patiko. Madų žurnalas, kurį galima skaityti. Priminė galvoti, kaip kad aš galvoju 93% laiko - naiviai ir OPTImistiškai. O optimizmas visada madoj. Dabar ypač, gegužį, kai sprogsta medžiai, kyla temperatūra, ateina vasara, miestas pilnas žmonių, meilės, muzikos, darbo, laisvalaikio... Aš, asmeniškai, iš vis neturiu kuom skųstis.
O jei ne dėl visų šitų elementarių, bet esminių smulkmenų, tai todėl, kad opti visada geriau nei pesi!

Dalinuosi.

Sugalvojau, kad šitam blogui reikia dažniau apsinuogint. Juo labiau - pavasaris. Mažiau skudurų, daugiau skūros.

Paprastai, raitydama trumpą įrašo paragrafą visą energiją sukraunu į nuotraukas. Gaunasi kažkaip apie mane, nors atsargiai neasmeniška. Taip elgiuosi labai sąmoningai, bet iki šiol pati nesuprantu kodėl. Yra keli variantai: kažką kažkodėl saugau, minimalizuju kritikos galimybes, niekam neįdomu, ir pan...

Bet vyksta toks dalykas: man tuoj [o tu dieve mano]  - 30! Kad ir kokių mitų, teorijų, filosofijų žmonės prikūrė apie panašius pokyčius, ir kad ir kokia tai būtų klišė - siaube - tai tiesa! Visai be ceremonijų iš kažkur randasi daugiau drąsos, saikingo chuliganizmo, pasitikėjimo savim, netradicinės saviraiškos. O taip pat [nors man to niekad netrūko] - dar daugiau optimizmo.

Prisipažinimas: madų žurnalų neskaitau.

Ta prasme, aš juos karts nuo karto nusiperku, ar gaunu lauktuvių, bet neskaitau, kas rašoma viduj. Nebent koks interviu su Ryan Gossling'u… :) O turbūt reikėtų paskaitinėti ir kitas rubrikas, žinant, kokią verslo sritį bandau atstovauti... Neskaitau ne todėl, kad they will only make you feel ugly. Mano nuomone, madų žurnalai turėtų būti vien gražios nuotraukos, ar kitokie, skonio receptorius galandantys vizualai. Ką ten galima tiek pilstyt iš tuščio į kiaurą apie sijono praskiepus, kalnieriaus kampus ir dar kažin ką, sezonas po sezono… metai po metų…

Ir va, gaunu lauktuvių naują britų VOGUE… po darbo dienos įsitaisau savo atominio dydžio lovoj, sulankstau raumenų tempimo pozą ir verčiu… reklama, reklama, reklama, reklama…. daug reklamos. It's ok, nes tai dauguma - gražios nuotraukos. Viskas, kas yra raidės ir žodžiai - visiškai nekabina. Išskyrus, kur parašyta - BITĖS. Vogue žurnale - apie bites. A-ha. Pradžia apie sijunų praskiepus ir kalnierių kampučius jada jada jada… kol darosi įdomiau... Nei kas naujo, nei kas šokiruorančio... Tiesiog. Labai patiko. Madų žurnalas, kurį galima skaityti. Priminė galvoti, kaip kad aš galvoju 93% laiko - naiviai ir OPTImistiškai. O optimizmas visada madoj. Dabar ypač, gegužį, kai sprogsta medžiai, kyla temperatūra, ateina vasara, miestas pilnas žmonių, meilės, muzikos, darbo, laisvalaikio... Aš, asmeniškai, iš vis neturiu kuom skųstis.
O jei ne dėl visų šitų elementarių, bet esminių smulkmenų, tai todėl, kad opti visada geriau nei pesi!

Dalinuosi.

Sugalvojau, kad šitam blogui reikia dažniau apsinuogint. Juo labiau - pavasaris. Mažiau skudurų, daugiau skūros.

Paprastai, raitydama trumpą įrašo paragrafą visą energiją sukraunu į nuotraukas. Gaunasi kažkaip apie mane, nors atsargiai neasmeniška. Taip elgiuosi labai sąmoningai, bet iki šiol pati nesuprantu kodėl. Yra keli variantai: kažką kažkodėl saugau, minimalizuju kritikos galimybes, niekam neįdomu, ir pan...

Bet vyksta toks dalykas: man tuoj [o tu dieve mano]  - 30! Kad ir kokių mitų, teorijų, filosofijų žmonės prikūrė apie panašius pokyčius, ir kad ir kokia tai būtų klišė - siaube - tai tiesa! Visai be ceremonijų iš kažkur randasi daugiau drąsos, saikingo chuliganizmo, pasitikėjimo savim, netradicinės saviraiškos. O taip pat [nors man to niekad netrūko] - dar daugiau optimizmo.

continue reading

posted by Akvilina . Friday, May 03, 2013 .