Turiu reikalų su įvairiausio plauko jaunimu kiekvieną dieną. Treniruotėse susirenka, galima sakyti, elitas. Nors nervus jie pagadina be pasigailėjimo, bet tuo pačiu neturi kada šlaistytis gatvėmis, neblogai mokosi, mane vadina jūs, ir palaiko padorų kiekį disciplinos.
Po vidurdienio dažnai vedu Biną pasivaikčioti pekeliui į paštą, kur netoli stovi mokykla. Čia jau visai kitas kontingentas. Žiemą jie šiurpina senukus ir šuniukus sprogdindami bambioškes, keikiasi kaip, net neturiu su kuo palygintis, kas. Būna kartais pasispardo besivoliodami gatvės dulkėse (t.y. patys stipriausi tvarko patį silpniausią). Mergaitės irgi neatsilieka. Vynioja ledus ir šiukšles meta ten kur stovi rūkydamos. Aprangos stilius derinasi prie bendro vaizdo. Taigi, auga Lietuvos gelbėtojai, mina takus į šviesų rytojų...
Taip, tokie apibendrinimai - žiauru ir deja sudaro 90% pavyzdžių. Bet šiandien pamačiau reginį, apie kurį buvau girdėjus tik iš tėvų pasakų ir mačiusi tik gerojoj animacijoj... Ėjo berniukas iš mokyklos, lydėjo mergaitę, o lydėdamas dar pasiūlė panešti jos kuprinę. Ji dar, turbūt, nėra girdėjusi apie feminizmą ir lygias galimybes, o jam, turbūt, galvoj dar sukasi tik vaikiškai nešvankūs merginimo rezultatai...
Linkiu jiems kuo ilgiau apie visą tai nesužinoti. Ir linkiu sau dažniau apie tai pamiršti, nes reginys tikrai geras ir atsveria visus tuos 90% prieš tai išvardintų... neprisimenu ko...
.
Tuesday, June 05, 2012
.
2012 /
namai /
pastebejimas /
vasara
