Vieną dieną sėdau ir numyniau apie penkioliką km į sodą. Pedalų krikštas 2011.
Lėkiau Neries krantine iki pat Lapių.
O ten... vaivorykštės margumo sklypas, kur man atsitinka daug laimės. Ypač vasarą. [...]
Vieną dieną sėdau ir numyniau apie penkioliką km į sodą. Pedalų krikštas 2011.
Lėkiau Neries krantine iki pat Lapių.
O ten... vaivorykštės margumo sklypas, kur man atsitinka daug laimės. Ypač vasarą.
Jau esu kažkada minėjusi mūsų kaimynę Viltę, kuri atvažiuoja nei daug nei mažai, porą kartų į metus. Tai va, šita pasiutus pieva - jos nuosavybė ir nepriežiūros rezultatas. Aš labai džiaugiuosi, kad Viltė tokia apsileidus/užsiėmus ir niekad nesirūpina savo sodu. Tuo tarpu, kai pas mus viskas pedantiškai nušienauta ir išravėta, pas ją visai nepedantiškai viskas išprotėję. Visada nueinu ten pasiskint gėlyčių ir mėtų, arba derlingos žemės kibirą pasikast. Manau Viltė nesupyktų... Buvo faini kaimynai. Kadaisiniais laikais jų sodas buvo pažanginis, award winning sklypas, su bičių aviliais, pirtele, jaukiu namuku... Ką laikas padaro tam, kas apleista, yra gan negailestinga...
Enyvaijz... Prieš savaitę azalija atrodė taip ⬆, o dabar atrodo taip ⬇
Toks vaizdas - atsikasi ir ištrykš greifruktų sultys... :)
Jų žydėjimas man antgamtiškai gražus...
Nuo kito kaimyno, gurmano Tomo, išgelbėjau vėžį.
O kaip vadinasi šitie skambaliukai? Gal Skambaliukai?
Va toks progresas. Ir čia dar ne visi triukai. Tuoj bus Bijūnas ir visokių kitokių gėlyčių, man nežinomais pavadinimais...
Labai laukiu savaitgalio. Jis jau visai čia pat!
P.S. KAS TURITE ŠITĄ FILMĄ? Ar žinot kur gaut?
.
Wednesday, May 25, 2011
.
kaunas /
maistas /
namai /
pavasaris /
rankdarbiai /
visko po siek tiek
Subscribe to:
Posts (Atom)