tarp pasakos ir klaipėdos

Eilinį kartą atsikandau tiek, kad vos sugebu sukramtyt. Dar vienas labai ilgas papasakojimas.













Savaitė stovykloj prapūtė kaip putikas, o aš net nespėjau susigautyt, kad stovyklauju. Pati trumpiausia savaitė prie jūros, kokią tik galiu prisiminti. Nors po Austrijos buvau gan pavargus. Galimas daiktas, kad porą dienų pramiegojau... Visi vėjai pūtė, visi lietai lijo (kaip toj mano mylimoj dainoj), saulės gavom tik šiandien beišvažiuojant. Va-je-tau... grįžau baltesnė nei atvažiavau...

 

Kadangi savaitė taip greitai lėkė tai dviratį į trasą ištraukiau tik prieš_paskutinę dieną. Galvojau minsiu tik iki Karklės, bet nulėkiau visai į Klaipėdą. Puikus plentas mano plentinukui. Gaila tik, kad nenuėmiau, kiek laiko man užtruko tuos devynis km įveikti. Tokį planą galimą pasiimti iš Map My Run. 

Klaipėdoj, nors ir buvo šventė, pasisekė patekt tokiu dienos metu, kai žmonių mažiausiai, o įvykiai patys fainiausi: visą rytą vyko irklavimas, o vidurį pagrindinės gatvės - gatvės krepšinis. 

Mes jau išprotėjom, ar jau tuoj?

Šita mergaitė irgi gaudė prakaituotus ir labai didelius ir labai krepšininkus. Aš kažkodėl sugalvojau, kad ji, greičiausiai, blogerė...



Kad nepavėluočiau į stovyklautojų pietus, o prieš tai dar visus savo prakaitus jūroje nuprausčiau, ilgai neužsibuvau. Paskutinis sustojimas - Klaipėdos Universitetas. Mažas universitetas, bet wow! Anksčiau ten, jei neklystu, buvo kareivinės, o dabar labai kruopščiai (bent iš išorės) sutvarkytas ir puikiai aukštiems mokslams pritaikytas universiteto miestelis. Labiausiai panašus į miestelį iš visų, Lietuvoje matytų bandymų universitetams tapti miesteliais. Deje, šitoj vietoj išsikrovė baterija, todėl nuotarukos tik kelios. Kitaip būčiau nesivaldžius...







Pabaigai - wish_list'as:
⓵ Noriu tokių batų rudeniui



⓶ Tokio rankinučiaus



⓷ Ir vyro, kuris nesensta protiškai, važinėjasi riedučiais, palaiko formą ir atvažiuoja į miesta su vaikais ir jų mažais paspirtukais su salotiniais ratais...

Eilinį kartą atsikandau tiek, kad vos sugebu sukramtyt. Dar vienas labai ilgas papasakojimas.













Savaitė stovykloj prapūtė kaip putikas, o aš net nespėjau susigautyt, kad stovyklauju. Pati trumpiausia savaitė prie jūros, kokią tik galiu prisiminti. Nors po Austrijos buvau gan pavargus. Galimas daiktas, kad porą dienų pramiegojau... Visi vėjai pūtė, visi lietai lijo (kaip toj mano mylimoj dainoj), saulės gavom tik šiandien beišvažiuojant. Va-je-tau... grįžau baltesnė nei atvažiavau...

 

Kadangi savaitė taip greitai lėkė tai dviratį į trasą ištraukiau tik prieš_paskutinę dieną. Galvojau minsiu tik iki Karklės, bet nulėkiau visai į Klaipėdą. Puikus plentas mano plentinukui. Gaila tik, kad nenuėmiau, kiek laiko man užtruko tuos devynis km įveikti. Tokį planą galimą pasiimti iš Map My Run. 

Klaipėdoj, nors ir buvo šventė, pasisekė patekt tokiu dienos metu, kai žmonių mažiausiai, o įvykiai patys fainiausi: visą rytą vyko irklavimas, o vidurį pagrindinės gatvės - gatvės krepšinis. 

Mes jau išprotėjom, ar jau tuoj?

Šita mergaitė irgi gaudė prakaituotus ir labai didelius ir labai krepšininkus. Aš kažkodėl sugalvojau, kad ji, greičiausiai, blogerė...



Kad nepavėluočiau į stovyklautojų pietus, o prieš tai dar visus savo prakaitus jūroje nuprausčiau, ilgai neužsibuvau. Paskutinis sustojimas - Klaipėdos Universitetas. Mažas universitetas, bet wow! Anksčiau ten, jei neklystu, buvo kareivinės, o dabar labai kruopščiai (bent iš išorės) sutvarkytas ir puikiai aukštiems mokslams pritaikytas universiteto miestelis. Labiausiai panašus į miestelį iš visų, Lietuvoje matytų bandymų universitetams tapti miesteliais. Deje, šitoj vietoj išsikrovė baterija, todėl nuotarukos tik kelios. Kitaip būčiau nesivaldžius...







Pabaigai - wish_list'as:
⓵ Noriu tokių batų rudeniui



⓶ Tokio rankinučiaus



⓷ Ir vyro, kuris nesensta protiškai, važinėjasi riedučiais, palaiko formą ir atvažiuoja į miesta su vaikais ir jų mažais paspirtukais su salotiniais ratais...

continue reading

posted by Akvilina . Sunday, July 31, 2011 .