žaliai balta + spalvota

Dar vasarai nepasibaigus užkonservavau tiek daug nuotykių ir pridariau tiek daug nuotraukų, kad vasariniai įrašai turėtų tęstis bent iki spalio mėnesio. Trūksta tik laiko ir interneto. Ir žodžių viskam papasakoti. O kopūstas visai nedirba. Po Austrijos apsilankiau sode - pati tinkamiausia vieta atstatyti miego deficitą. O kas darže darosi...!!! Grožiuosi ir kartu jaučiu, kaip su lelijom, kardeliais, žirniais, serbentais prasideda vasaros pabaiga...
Šiuo metu randuosi, nepatikėsit - vaikų vasaros stovykloje. Kiekvienais metais mano tėtis savo auklėtiniams organizuoja sportines stovyklas prie jūros. Aš jose taip pat dalyvauju nuo tada, kai tik sugebu prisiminti. Užaugau su virš dvidešimt metų besikaitaliojančiom penkiakovininkų kartom. Kadangi mūsų numylėtas Smiltynės jachtklubas užsidarė remontui teko ieškot alternatyvų. Šiemet stovyklaujam Giruliuose. Čia vis dar stovi sovietinių laikų muziejus - Pasaka.
Pasakoj gan ramu, ta prasme, kad penkių km spinduliu nerasi nei maximos, nei iki, nei charli picos, anei ko kito. Jūra vos už dešimties minučių kelio, o nuo žalumos net galva sukasi.  Neramu ta prasme, kad šiuo metu čia stovyklauja nesuvokiamas vaikų skaičius, kurie smarkiai keikiasi, visi visus kabina, vakarais jie taškosi labai nevaikiškos muzikos diskotekose, kol juos bando kontroliuoti nuprotėjusios vadovės ir gan neblogos prekinės išvaizdos vadovai... aha! Taip ir nesugebu apsispręsti ar tai ramybės oazė ar širšių lizdas. Beje, kažkokios nekandančios, bet labai įkyrios širšės tiek paplūdimy, tiek stovykloj iš to įkyrumo galėtų net į užpalalį ilįsti...
Sėdžiu valgyklos balkone, nelegaliais metodais susižinojusi interneto slaptažodį, o aplinkui karstosi visa pasiutusi bezdžioniukų gentis.
Iki sekmadienio turiu laiko čia prasisukti su fotoaparatu, nes, turbūt nesuklysiu sakydama - tokios architektūros seniai nematėme mes visi...
Kas nors atsiųskit saulutės prie jūros!!!

Dar vasarai nepasibaigus užkonservavau tiek daug nuotykių ir pridariau tiek daug nuotraukų, kad vasariniai įrašai turėtų tęstis bent iki spalio mėnesio. Trūksta tik laiko ir interneto. Ir žodžių viskam papasakoti. O kopūstas visai nedirba. Po Austrijos apsilankiau sode - pati tinkamiausia vieta atstatyti miego deficitą. O kas darže darosi...!!! Grožiuosi ir kartu jaučiu, kaip su lelijom, kardeliais, žirniais, serbentais prasideda vasaros pabaiga...
Šiuo metu randuosi, nepatikėsit - vaikų vasaros stovykloje. Kiekvienais metais mano tėtis savo auklėtiniams organizuoja sportines stovyklas prie jūros. Aš jose taip pat dalyvauju nuo tada, kai tik sugebu prisiminti. Užaugau su virš dvidešimt metų besikaitaliojančiom penkiakovininkų kartom. Kadangi mūsų numylėtas Smiltynės jachtklubas užsidarė remontui teko ieškot alternatyvų. Šiemet stovyklaujam Giruliuose. Čia vis dar stovi sovietinių laikų muziejus - Pasaka.
Pasakoj gan ramu, ta prasme, kad penkių km spinduliu nerasi nei maximos, nei iki, nei charli picos, anei ko kito. Jūra vos už dešimties minučių kelio, o nuo žalumos net galva sukasi.  Neramu ta prasme, kad šiuo metu čia stovyklauja nesuvokiamas vaikų skaičius, kurie smarkiai keikiasi, visi visus kabina, vakarais jie taškosi labai nevaikiškos muzikos diskotekose, kol juos bando kontroliuoti nuprotėjusios vadovės ir gan neblogos prekinės išvaizdos vadovai... aha! Taip ir nesugebu apsispręsti ar tai ramybės oazė ar širšių lizdas. Beje, kažkokios nekandančios, bet labai įkyrios širšės tiek paplūdimy, tiek stovykloj iš to įkyrumo galėtų net į užpalalį ilįsti...
Sėdžiu valgyklos balkone, nelegaliais metodais susižinojusi interneto slaptažodį, o aplinkui karstosi visa pasiutusi bezdžioniukų gentis.
Iki sekmadienio turiu laiko čia prasisukti su fotoaparatu, nes, turbūt nesuklysiu sakydama - tokios architektūros seniai nematėme mes visi...
Kas nors atsiųskit saulutės prie jūros!!!

continue reading

posted by Akvilina . Thursday, July 28, 2011 .