Kai žiūriu senoviškus nespalvotus filmus man visada atrodo, kad realus gyvenimas irgi buvo juodai baltas. Sunku įsivaizduot, kad medžiai buvo žali, o žmonių oda tikrai ne pilka. Vakar taip norėjau, [...]
Kai žiūriu senoviškus nespalvotus filmus man visada atrodo, kad realus gyvenimas irgi buvo juodai baltas. Sunku įsivaizduot, kad medžiai buvo žali, o žmonių oda tikrai ne pilka. Vakar taip norėjau, kad mano ekskursija būtų nespalvota...
Ne paslaptis, kad esu ne nuokais suvaikėjus. Todėl vakarykštis žygis strėlėm smigo tiesiai į pačią minkščiausią sentimentalumo vietą. Lankiausi Schotland Street School Museum. Kaip jau minėjau - turim laimėtoją. Žinoma, dar ne viskas Glazge iššniukštinėta, bet kol kas favoritas aiškus.
Keturi aukštai senų kabinetų, mokytojų stalų, žaidimų, knygų, nuotraukų... Žiopčiojau praėjus pro kiekvienas duris. Kažką panašaus mečiau šitam filme. Prieš tokius dalykus aš - bala skystimo.
Beveik valandą laiko praleidau audio_visual kambary, kur žiūrėjau dokumentinius filmukus apie Škotijos mokinių gyvenimą 1950s metais. Labiausiai patiko mergaičių dainom ir skaičiuoklėm įgarsintas reportažas apie Edinburgo vaikų kiemo žaidimus. PASAKIŠKAS FILMAS, kurį, po šiek tiek vargu, pavyko rasti!!! Galėčiau žiūrėt ir žiūrėt...
Velniop tas internetas, pigūs skrydžiai, blogai, koncertai, tvarkinga kanalizacija... Noriu gyventi nespalvotuose 1950-se ir būti tas kiemo vaikas... Bent dienai.
Vienam iš kambarių radau 1970-jų Glazgo gatvių parodą. Nuotaika jau kita, bet taip pat gražu ir įdomu.
o, vaikyti. perbėgau per visą įrašą be nė vieno nereikalingo atodūsio. atrodo net išsižiojusi buvau :) liudininkų nėra. ir gerai. bet žinai, tikrą gėri užrodei. jeigu kada svečiuosiuosi Škotije, jau žinau, ką būtinai aplankysiu. beje, prisiminiau, kaip turėjai planą reguliariai muziejuose ir parodose lankytis. tai žiūriu, atsakingai vykdai pažadą sau :)
ReplyDeleteui... reportažas - nuostabus, bet man tai asociacijos su Jane Eyre, mušimu liniuote per ranką ir Pink Floyd "The Wall" klipu :(
ReplyDeleteDžiaugiuos, atradus šį blogą :) Ačiū.
Galvojau, kad gali kilti tokios asociacijos :))
ReplyDeletePanasiai pasake kita skaitytoja sitam irase:
http://toksvisoks.blogspot.com/2011/09/man-moja-rykliai-ir-piratai-skenduoliai.html
Suprantu kodel :) Gal jei tik nuotraukas matyciau, ir man butu taip pasirode. Turiu ir spalvotas ju versijas. Jos tikrai ne tokios Jane Eyre ir liniuotiskos :))) Tas musimas ir blogoji tu laiku svietimo puse kazkaip daug kam istrigo. :) As stengiuosi isivaizduot, kad ten mokesi laimingi ir isdyke vaikai. Jei dar neziurejai, rekomenduoju uzmest aki i ta filmuka... Gal isgaruos baubas :)
(nors ten irgi yra daineliu apie girta teti, mirusia mama ir pan... :))) Idomus laikai buvo.. Mane tai labai traukia ir zavi, kazkuom..
Nu gražu pasižiūrėti, bet neduok Die tuose laikuose gyventi. Man asmeniškai saubą kelia vien jau nuotraukos, kur vienodi marškiniai sukabinti, tuščios pakabos ir išsirikiavę vaikai. brr.. Nors kita vertus, ben jau tvarka ir pagarba buvo.. :))
ReplyDeleteTobulas muziejus :) Man kazkaip tie laikai visai nekelia blogu asociaju, nezinau kodel :) Vaikai visais laikais buvo tokie patys - ishdyke, o disciplina gyvenime tikrai reikalinga. Mes pradinese klasese irgi visi su vienodom uniformom vaiksciojom :)
ReplyDelete