• about me
  • menu
  • categories
    • category
    kaunas
    Showing posts with label kaunas. Show all posts
    Showing posts with label kaunas. Show all posts


    Koks gražus ir netikėtai šiltas spalis. Labiausiai netikėta, kad namuose šalčiau nei lauke. Ir skalbiniai labai ilgai nedžiūsta. Ir jau jau nebe daug trūksta, kad išstenėčiau tą sakinį, kaip kokį didelį keiksmažodį - negaliu sulaukt, kada įjungs šildymą! 
    Ta netikėta temperatūros proga reikia eiti netikėtai pasivaikščioti. Nes pasivaikščioti mano žodyne reiškia eiti kažkur be tikslo ir prasmės. Tai lygu laiko švaitymui. Bet daleiskim, kad einam į spurginę! 
    Vaikštai sau kimšdamas spurgas ir netikėtai sutinki savo lietuvių kalbos mokytoją/auklėtoją... Niekas kitas taip netikėtai neišmuša iš vėžių ar pastato tave į vietą, ar pastato tau kai ką daugiau tiesiai prieš nosį, kaip kad sutikti savo lietuvių kalbos mokytoją ir pakalbėti apie gyvenimo pasiekimus po 16 metų pertraukos. Taip, aš mokyklą baigiau prieš 16 metų. Tai yra baisu. Ne taip baisu, kaip baisu lietuvių kalbos mokytojai. Ji mokyklą baigė prieš 40 metų. Dar ne viskas taip blogai. 
    Esmė tame, kad lietuvių kalbos mokytoja/auklėtoja žinoma norės pasmalsauti kaip čia tiem jos vaikam sekasi gyvenimas... Kiek atžalų jie pagimdė Lietuvai ir kitokių privalomų pasiteiravimų. Esmė tame, kad mano gyvenime aplink mane sukasi žmonės, kuriems jau seniai nebereikia aiškinti, kad visada buvau ir vis dar esu 'late bloomer'. Kad viskas man nesigauna iš pirmo karto, ar bent jau taip greitai kaip normaliems žmonėms. Kad truputį nespėju. Vis dėl to, dar tik prieš dvi savaites įsidrąsinau užkalbinti žmones gatvėje.  Ir kai jau buvau atpratus dėl viso to teisintis, tada sutikau lietuvių kalbos mokytoją. Ir tik tada, atsakinėdama į jos klausimus pati išgirdau, ką pati garsiai sakau.  
    Tada reikėjo dar vienos spurgos nervams nuraminti... 
    Nepaisant visko, tai buvo labai šiltas ir netikėtai malonus susidurimas. Jaučiuosi nugramdžiusi dar vieną kriaušytę ir dar kartą maloniai pasigrožėjusi mūsų visų skirtumais, kurie gyvenimą padaro tik įdomesniu! Ir viskas yra gerai, net jei ir per vėlai. 
    Gražios bobų vasaros! 






    P.S. Turiu jums dovaną. Prašau klausytis garsiai!
    continue reading
    posted by . Tuesday, October 09, 2018 . / / / / / /
    1 comment
    at

    bigger picture

    Subscribe to: Posts (Atom)
    Powered by Blogger
    ToksVisoks © 2011
    category
    kaunas
    Showing posts with label kaunas. Show all posts
    Showing posts with label kaunas. Show all posts
    posted by . Tuesday, October 09, 2018 . / / / / / /


    Koks gražus ir netikėtai šiltas spalis. Labiausiai netikėta, kad namuose šalčiau nei lauke. Ir skalbiniai labai ilgai nedžiūsta. Ir jau jau nebe daug trūksta, kad išstenėčiau tą sakinį, kaip kokį didelį keiksmažodį - negaliu sulaukt, kada įjungs šildymą! 
    Ta netikėta temperatūros proga reikia eiti netikėtai pasivaikščioti. Nes pasivaikščioti mano žodyne reiškia eiti kažkur be tikslo ir prasmės. Tai lygu laiko švaitymui. Bet daleiskim, kad einam į spurginę! 
    Vaikštai sau kimšdamas spurgas ir netikėtai sutinki savo lietuvių kalbos mokytoją/auklėtoją... Niekas kitas taip netikėtai neišmuša iš vėžių ar pastato tave į vietą, ar pastato tau kai ką daugiau tiesiai prieš nosį, kaip kad sutikti savo lietuvių kalbos mokytoją ir pakalbėti apie gyvenimo pasiekimus po 16 metų pertraukos. Taip, aš mokyklą baigiau prieš 16 metų. Tai yra baisu. Ne taip baisu, kaip baisu lietuvių kalbos mokytojai. Ji mokyklą baigė prieš 40 metų. Dar ne viskas taip blogai. 
    Esmė tame, kad lietuvių kalbos mokytoja/auklėtoja žinoma norės pasmalsauti kaip čia tiem jos vaikam sekasi gyvenimas... Kiek atžalų jie pagimdė Lietuvai ir kitokių privalomų pasiteiravimų. Esmė tame, kad mano gyvenime aplink mane sukasi žmonės, kuriems jau seniai nebereikia aiškinti, kad visada buvau ir vis dar esu 'late bloomer'. Kad viskas man nesigauna iš pirmo karto, ar bent jau taip greitai kaip normaliems žmonėms. Kad truputį nespėju. Vis dėl to, dar tik prieš dvi savaites įsidrąsinau užkalbinti žmones gatvėje.  Ir kai jau buvau atpratus dėl viso to teisintis, tada sutikau lietuvių kalbos mokytoją. Ir tik tada, atsakinėdama į jos klausimus pati išgirdau, ką pati garsiai sakau.  
    Tada reikėjo dar vienos spurgos nervams nuraminti... 
    Nepaisant visko, tai buvo labai šiltas ir netikėtai malonus susidurimas. Jaučiuosi nugramdžiusi dar vieną kriaušytę ir dar kartą maloniai pasigrožėjusi mūsų visų skirtumais, kurie gyvenimą padaro tik įdomesniu! Ir viskas yra gerai, net jei ir per vėlai. 
    Gražios bobų vasaros! 






    P.S. Turiu jums dovaną. Prašau klausytis garsiai!
    continue reading
    1 comment
    at

    bigger picture
    posted by . Saturday, October 06, 2018 . / / / / /


    Šitas apie etapus. Galvoju, kokią čia metaforą panaudot, kad gautųsi kuo aiškiau. 
    Kaip, pvz, porą mėnesių naudoji tam tikrą nuotraukų filtrą... tada kažkas trukteli ir tas nebetinka. Dabar tinka kitas. Arba pvz, kaip susimąstai, kad reikia nusikiprti plaukus. Kaip nors drąstiškai ir naujoviškai. Arba tiesiog, nebežiūri televizoriaus. 
    Kažkaip jaučiu, kad pradeda gramdytis kažkoks sluoksnis. Kaip koks gramdomas loterijos bilietas. Pradedi nuo kraščiuko, po vieną kriaušę... Trini, nuputi tas susiraitojusias liekanas, gramdai toliau, kol galiausiai pasimato laimėjimas. Sakau laimėjimas, nes turėsi tvarkytis, kad ir ką benutrinsi. 
    Tai va, šiuo metu esu dar toj gramdymo stadijoj... Laviruoju ties kokia pusantros kriaušytės. 
    Nežinau, kiek jų dar liko ar į ką pavirs šitas virsmas... Bet jau pradedu jausti skirtumą. 
    Iki šiol niekada nekalbėdavau su nepažįstamais, kol nebūdavau užkalbinta. Eidavau tiesiu taikymu į prieky. Maži pasikalbėjimai, su parduotuvėj ar gatvėj sutiktais žmonėmis, man būdavo nesuvokiamas ir nereikalingas išsiblaškymas. Net nedrįsdavau paklausti kiek valandų... 
    Paskutiniu metu kalbuosi su pardavėjom, valytojom baseine, vaikais gatvėj, kaimynais... Jei tik šauna į galvą kokia mintis, kurią per mili sekunde spėju panorėt leptelėt, nenugesinu jos galvoj, o tiesiog pasakau. O tada jau leki nuo kalno... laisvu bėgiu, skini pakelės gėles ištiestom rankom... vėjas pučia į veidą... Ir po nedidelio susidurimo, su lygiai tokiu pačiu gerai nusiteikusiu žmogum, nueini su šypsena, pakilęs 2mm nuo šaligatvio paviršiaus. 
    Labai dažnai Kauno Laisvės al. gali sutikti vyrą, važiuojantį dviračiu. Jam iš abieju pusių bėga po šuniuką. Šuniuką, t.y. dažniausiai dviračio dydžio šunį, bet visi šunys man yra šuniukai... Taigi. Dar vienas šuniukas, šį kartą jau mažas, sėdi krepšy ant vairo. Ir mina šitas vyras per visą alėją su ryškiai rožine kuprine, salotiniais kedais, blizgančia bižuterija ant kaklo... Ir jis būtų keistuolis, kaip ir visi kiti.. Tik man vis užkliūna, kad kiekvieną kartą šale bėga vis kiti šuniukai! Tą mili sekundę spėju panorėt viską išsiaiškint! Bet arba nedrįstu, arba neturiu galimybės. Šitas detektyvas mane pasyviai neramina jau pusę metų. Vieną rytą ėjau namo iš baseino ir mane pralenkė TAS VYRAS, su vėl kitais šuniukais. Sustojo prie perėjos ties raudonu šviesoforu. Aš artėju prie gatvės ir mili sekundę spėju panorėt, kad jei pasivysiu jį kol neužsidegė žalia, butinai užkalbinsiu! Nespėjau... Bet nukirtau kampą, vėl jį pasivijus leptelėjau: ar jūs kalbat lietuviškai? Klausimas man pasirodė labai normalus, nes lietuviai taip ryškiai ir smagiai neatrodo. Ypač pagyvenę vyrai. Abu nusijuokėm. Sakau, kaip čia taip su tais šuniukais? Jis nieko nesakęs iš violetinio rankinuko išsitraukė įrėmintą nuotrauką, kur nufotografuotas jis pats, važiuojantis dviračiu Laisvės alėja, su pulku šuniukų 15-20 metų atgal. Pasirodo! Šis vyras dresuoja šunis jau daug daug metų! Keliasi labai ankti, mina su jais palakstyti į parką... Kiek visko daug sužinojau mums bepuškuojant į kalną. Kokia įdomi ir įkvepianti jo kasdienybė! Ir kaip visiškai kitaip aš viską įsivaizdavau, iki kol nepaėmiau ir nepaklausiau to, ką man taip knietėjo sužinoti tą mili sekundę. 
    Žinau. Žmonės taip elgiasi kiekvieną dieną. No big deal. Ir man sakydavo... ko čia mandražiniesi? Taigi neįkas! Ir va. Užtrukau tiek metų kol atsipalaidavo šitas nervas ir nei už ką nesiruošiu praleisti tokios gaivios transformacijos pro pirštus. It is a big deal! Su kiekvienu susidurimu jaučiuosi vis drąsesnė, vis mažiau rūpi kas ką galvoja, viskam reikia vis mažiau pastangų. Stebiu viską ir save pačią su trimečio nuostaba ir vertinu kiekvieną pokyti su pasigrožėjimu!

    P.S.
    Deja, neturiu nuotraukos šiai istorijai iliustruoti. Neabejoju, dauguma Kauniečių yra sutikę šį vyrą mieste. O kitą kartą aš butinai sukaupsiu drąsos ir paprašysiu nufotografuoti. 
    continue reading
    2 comments
    at

    naujas sluoksnis
    posted by . Monday, May 21, 2018 . / / /


    Gegužis, turbūt, būs mano mėgstamiausiais mėnuo. Jokio kito mėnesio nevertinam taip, kaip gegužio.  Tada dar visi alkani, akys nepratę prie žalio, kojos prie baso, nuogas kaklas prie šilto vėjo...
    Ir aš labai atsargiai lendu iš paltų, į šlepetes, ir vis negaliu patikėti, kad jau! 
    Joks kitas atspirties taškas neteikia tiek daug pasitenkinimo nauja pradžia, kaip pavasaris! Atrodo, viskas įmanoma. Kas blogai - dabar tikrai bus kitaip. Kas gerai - bus dar geriau. Ne tik svajoji, dabar jau planuoji. Ir nepražiopsok nei alyvų, nei bijūnų, nei pirmos braškės! 
    O didžiausias grožis - kaip viskas laikina.





















    continue reading
    No comments
    at

    gegužis

    posted by . Friday, September 29, 2017 . / / / /


    Neatėjo vasara, tai atėjo bobų vasara. Ir tokia visa giedra. Ir gatvėse dar nelabai rasi ką pašluoti ir šviesos užtenka visai dienai. Ir aš pagaliau galiu patenkinti savo rudenišką rutinos fetišą, kai norisi keltis anksti, pildyti pietų termosą, turėti grafika ir darbams ir pramogoms. Sodo sezonas pasibaigė, bet prasidėjo miestiečio sezonas, kai savaitgaliai eini į turgų, pasivaikščiot ir iš lėto ilsėtis neprivalomos programos ritmu. Ir kaip gražiai atrodo Kaunas su bobų vasara! Kiek neapuostytų teritorijų, kiemų, balkonų, sodelių. Kiek tik eisi, tiek rasi ką nors naujo. 
    Todėl irgi tiks rutinai!






















    continue reading
    2 comments
    at

    Kaune
    posted by . Friday, July 21, 2017 . / / / / / / /


    Vieną dieną susižiūrėjom, kad jau pusės vasaros nėra, o mes neįgyvendinom nei vieno savo anei "darom" anei "varom." Sarmata! Dada sakom: užteks žadėt daryti ir varyti - imam darom! Ir padarėm!
    Aplankyti Zarasų baseiną atviram ežere svajojau nuo tada kai pradėjo dygti straipsniai apie jo rekonstrukciją. Tai va. Padarėm tik po trijų ar keturiu metų. Bet tai gavosi tik skaniau, gerai pamarinuota, visaip įsivaizduota. Mum su broliu - tai bele baseinas! Beveik kiekvienas jų stebuklingas, ypatingas ir vertas poros šimtų metrų arba šuolio. Ir net stenėjom abudu iš džiaugsmo ateidami per gražų šilelį, kai atsivėrė šita graži oazė, tokia ramiai žaisminga, šiek tiek slapta ir iš karto prisitaikėm. Ne daug entuziastų sutikom. Kažkaip net nustebom, kad Zarasai nesidžiaugia tokia prabanga tokią gražią dieną... bet tai tik dar įpatingesnis tikrų fanų klubas!
    Vakare prisiglaudėm Bebrynėj, Salako miestelį su labai sena ir turtinga istorija, kur net nevietiniai didžiuojasi, gerai susipažinę ir viską pasakoja. Kur, sakė, visi visus pažįsta (visada norėjau aplankyt tokią vietą, kur visi visus pažįsta). Kur kas ką parduoda, kur vienoj vietoj kaimiškų kiaušinių rasi, kas kur kodėl sudegė, numirė, išvažiavo, atvažiavo... Kur vienintelė Lietuvoj akmenų bažnyčia. Kur žino uogų plotus, kur grybų ant kalno, kaip visi gero pedantiško seniūno vadovaujami gražiai tvarkosi, šienaujasi, šluojasi, stogus keičia, nasturtus augina. 
    Dar tiek daug punktų neaplankėm ir nepamatėm. Ir koks gražus ir spalvotas kelias iš Kauno į Zarasus. Važiuosiu ir vėl.

























    continue reading
    1 comment
    at

    daromvarom
    Subscribe to: Posts (Atom)
    back to top
    toks visoks .
    design + code gbml