Tas šamanų kalendorius pas mama virtuvėj ant sienos sako, kad dvyniams 21 yra diena - medis, t.y. gera diena sodinti. Vadinasi - pasimatymas su mama. Persodinom visas gėles. Prisipirkau sėklų, kurių pusė, vistiek keliaus į sodą, nes pasirodo šitos ir šitos yra daugemetės… sodinsim po vyšnia, šitas reikės špikuoti… Tokio produktyvaus šeštadienio jau seniai neturėjau. Ir viso to finale sėdžiu, lankstau nuplėšytus sėklų pakelių kampus ir galvoju… kad mama, sėdama, špikuodama, sodindama, ravėdama, tvarkydama savo sodus, greičiausiai, visai nežiūrėjo į tai, kaip į investiciją… "o gal tas mano vaikas ko nors pasimokys ir gal pati kada nors savo laiškinius česnakus valgys…" O juo labiau aš, tikrai, visą tai matydama ir priverstinai talkavodama, negalvojau… "o, reikia mokytis, ir gal vieną dieną aš pati valgysiu savo pačios augintus laiškinius česnakus…”
Ir vistiek taip gavosi, kad prisisėjau laiškinių česnakų, ir jau apkaišiau kiauru maišeliu, dabar lauksiu šiltnamio efekto, ir va taip tas daržas ant palangių augs, kažkaip visai netyčia išmoktas. Kad ir kaip aš tam spardžiausi ar kažkada tingėjau… Ir net nesigilinu, ar tai buvo suktas mamos planas, ar visai netyčinis sutapimas, kad aš jau visai tuo būsiu savo pačios mama.
Tetis dar sako, aš visa į tetą Zita… Ta eina kaip tankas… ir aš einu. Eina tankas tam, kad galėčiau tujas nugenėjus ir viską nudirbus, sėdėt prie pečiaus, mest po malką, šidytis, skaitinėt seniai vartytus blogus ir žiūrėt, kaip sapnuodamas ant pievos purtosi Binas. Šiuo metu negaliu sugalvot geresnio komplimento ir jausmo, kaip kažką panašaus užsidirbus…
Į šitas dvi moteris labiausiai noriu būti panaši!
