Beveik žalia

Visas savaitgalis lauko darbų. Ir net ne ravėjimas ar šiaip piktžolių paskabenimas, o tikri, visus raumenis supurtantys lauko darbai: kibirų tąsymai, medžių genėjimai, balininmai, mosikavimas grėbliu, miško valymas... Šį vakarą prognozuoju ankstyvą užsibaigimą. Tetis net saulėjė nudegė veidą. Kodėl aš ne? Nesuprantu. O spalvos man jau norisi.






Atidarėm nakvojimo sode sezoną. Ten visada miegu saldžiausią savo miegą ir sapnuoju pasakiškiausius sapnus. Naktimis fejerverkai, rytais pauksčiukai, vakarais raudoniausi saulėlydžiai...





Be kelių ryškių žiedelių vaizdelis kol kas dar žiemiškas, parudęs ir plikas. Sunku įsivaizduoti, kad kada nors viskas žaliuos be cenzūros ar kontrolės, žydės be gėdos ir visi pasiruošimo darbai pagaliau turės akivaizdžios prasmės... Nors jau esu patyrusi ne vieną, ne du, ne tris, ne keturis, ir tikrai ne dvidešimt penkis pavasarius, bet kiekvienais metais man tai kažkoks protu sunkiai suvokiamas gamtos fenomenas...

Visas savaitgalis lauko darbų. Ir net ne ravėjimas ar šiaip piktžolių paskabenimas, o tikri, visus raumenis supurtantys lauko darbai: kibirų tąsymai, medžių genėjimai, balininmai, mosikavimas grėbliu, miško valymas... Šį vakarą prognozuoju ankstyvą užsibaigimą. Tetis net saulėjė nudegė veidą. Kodėl aš ne? Nesuprantu. O spalvos man jau norisi.






Atidarėm nakvojimo sode sezoną. Ten visada miegu saldžiausią savo miegą ir sapnuoju pasakiškiausius sapnus. Naktimis fejerverkai, rytais pauksčiukai, vakarais raudoniausi saulėlydžiai...





Be kelių ryškių žiedelių vaizdelis kol kas dar žiemiškas, parudęs ir plikas. Sunku įsivaizduoti, kad kada nors viskas žaliuos be cenzūros ar kontrolės, žydės be gėdos ir visi pasiruošimo darbai pagaliau turės akivaizdžios prasmės... Nors jau esu patyrusi ne vieną, ne du, ne tris, ne keturis, ir tikrai ne dvidešimt penkis pavasarius, bet kiekvienais metais man tai kažkoks protu sunkiai suvokiamas gamtos fenomenas...

continue reading

posted by Akvilina . Sunday, April 17, 2011 .